Joniškietis Leonas Karaliūnas, pirmojo Lietuvoje krepšinio muziejaus įkūrėjas, trejus metus fotografavo kiemus, kuriuose įrengti krepšinio lankai. Knygon „Iš kiemo į didįjį krepšinį“ nuotraukas sudėjęs ir ne vieną jų parodą surengęs sporto entuziastas kaskart įsitikina: lietuviai mėgsta krepšinį ir kur galėdami jį žaidžia.
Vietoj krepšio – kibiras
Mintį fotografuoti krepšinio lankus Joniškio rajono miesteliuose ir kaimuose pasėjo šiaulietis teisininkas, istorikas, kolekcininkas, Ekslibrisų muziejaus įkūrėjas Jonas Nekrašius. „Jis tarsi juokais užsiminė, kad reikėtų nufotografuoti kuo daugiau vietų, kur galima žaisti kiemo krepšinį, ir siekti šalies rekordo. Idėja patiko, todėl ilgai nelaukęs ėmiausi darbo“, – pasakoja L. Karaliūnas.
Prie garažo, ūkinio pastato sienos ar durų, ant stovo kieme – kur tik nepritvirtinti krepšinio lankai. Prieš kelerius metus surengtoje parodoje „Kiemai, kuriuose mylimas krepšinis“ pademonstruotos 196 fotografijos.
Per trejus metus Joniškio rajono kiemuose L. Karaliūnas nufotografavo daugiau nei 900 krepšinio lankų. Jų būta pačių įvairiausių. Vienur lanką atstoja kiauras kibiras, kitur – padanga ar statinės lankas, dar kitose nuotraukose užfiksuoti nauji, modernūs krepšinio stovai.
Nuotraukos patvirtina: lietuviai ištikimi antrąja religija vadinamam žaidimui. „Jeigu tik nori žaisti krepšinį, lankui visuomet surasi vietos: kieme, ganykloje, miškelyje, prie daržinės ar malkinės. Aistra krepšiniui yra tautiečių genuose“, – įsitikinęs L. Karaliūnas.
Ne visi įsileido į kiemus
Muziejaus įkūrėjui buvo svarbu įamžinti ir žmones, žaidžiančius krepšinį, taip pat išsaugoti prisiminimus, kurių, aplankius bemaž tūkstantį kiemų, tikrai netrūksta.
„Žagarėje pagyvenusi moteris, stovėdama prie krepšinio lanko, pasakojo, kaip ji jaunystėje į krepšį taikliai mėtydavo bulves“, – prisimena L. Karaliūnas.
Jis nesigina: nuotraukos svarbios ir istoriniu požiūriu, nes įamžintos senos Joniškio krašto sodybos, moliniai, mediniai pastatai, kurių gali ir nelikti.
Laiko pataisos jau ir dabar matyti. Kaimuose ir sodybose retai kur rasi tvartus, arklides, daržines, klojimus – anuomet ūkininkams būtinus pastatus. Visiškai nebėra arklių, karvių – vos viena kita, pririšta tolimoje pievoje ar uždaryta tvartelyje. Tačiau nemažai laikoma vištų, žąsų. Kone kiekviename kieme galima pamatyti šunį, jis, panašu, tampa antruoju sodybos šeimininku. Taip pat beveik visur išvysi lengvąjį automobilį.
Leonas sako sulaukęs komentarų, neva nereikėjo fotografuoti varganų pastatų su sulankstytais krepšinio lankais. „Norėjau parodyti, kad kiekvieno lietuvio, ir pasiturinčiai, ir varganai gyvenančio, širdyje yra krepšinis. Įamžinti krepšinio lankus nebuvo lengva, teko gauti savininkų sutikimą. Buvo tokių, kurie į savo kiemus neįsileido“, – pasakoja fotografas.
Rekordą galima gerinti
Sporto aistruolio, krepšinio propaguotojo ir fotografo užmojis labai primena iš Joniškio kilusio dailininko ir fotografo Adomo Varno sumanymą. Jis XX a. pradžioje nusprendė automobiliu apvažiuoti Lietuvą ir nufotografuoti visus kryžius bei koplytstulpius. Šį darbą sėkmingai atliko.
L. Karaliūnas ne tik fotografavo, bet ir filmavo. Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių universitete pristatydamas parodą jis parodė trumpą filmą, kuriame, skambant dainoms apie krepšinį, žaidžia jaunimas, šeimos, veteranai.
Krepšinio muziejaus įkūrėjas yra nufotografavęs 910 krepšinio lankų. Šį skaičių norėjo įregistruoti kaip Lietuvos rekordą, tačiau nepavyko. Vis dėlto tai laiko rekordu ir kviečia krepšinio aistruolius jį pagerinti.
Nuotraukos su krepšinio lankais sudėtos į didžiulį albumą, jį galima pildyti. 400 puslapių dažais kvepianti knyga „Iš kiemo į didįjį krepšinį“ skirta Joniškio krepšinio 80-mečiui.
Daugybę knygų apie krepšinį parašęs L. Karaliūnas apie šią sporto šaką žino labai daug. Penkiolika metų Joniškio krepšinio rinktinėje žaidusiam, jos kapitonu buvusiam vyrui nesvetimos ir kitos sporto šakos. Joniškio rajono Švietimo ir sporto skyriaus vyresniuoju specialistu dirbantis L.Karaliūnas žaidė ir futbolą, stalo tenisą, dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, šachmatų pirmenybėse.
Jurga Sajenkienė, „Šeimininkės“ korespondentė
Vytauto Ruškio nuotrauka
