Jau kelios savaitės viena aktualiausių diskusijų temų – vaistai. Jų daugiau ar mažiau, dažniau ar rečiau, receptinių ar įsigyjamų be recepto vartojame visi. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pareiga – užtikrinti, kad žmogų pasiektų tik saugūs ir kokybiški vaistiniai preparatai. Taip pat, kad informacija apie juos būtų tiksli ir teisinga.
Šiandien VVKT ir SAM atstovai kartu su žurnalistais prie apskrito stalo aptarė ir aiškinosi šiuos, paskutiniąsias kelias savaites visuomenei taip rūpimus klausimus:
- Kaip nustatoma, kada vaistas yra receptinis, o kada – ne? Kodėl vaistinis preparatas su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti ir receptinis, ir nereceptinis?
- Kokiais atvejais vaistininkas turi teisę receptinius vaistus pacientui parduoti ir nereikalaudamas recepto?
- Kaip planuojama vykdyti kontrolinius pirkimus? Kokia numatyta tvarka?
Kaip teigia VVKT vadovas Gintautas Barcys, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse yra taikomi tokie patys kriterijai, klasifikuojant vaistinius preparatus į receptinius ir nereceptinius. O šiuos kriterijus reglamentuoja ES teisės aktai. „Būtent gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Ir tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių“, – teigė G. Barcys. Jo teigimu, dauguma receptinių vaistų turi ir nereceptinius analogus, tik mažesnėse pakuotėse ir su mažesniu veikliosios medžiagos kiekiu.
Išsiaiškinti, ar reikalingas preparatas yra receptinis ar nereceptinis, žmogus gali labai paprastai – tereikia užeiti į šią svetainę https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications. Į paieškos laukelį įvedus vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, iš karto pateikiama visa aktuali informacija. Pacientas norėdamas sužinoti, ar vaistinis preparatas yra nereceptinis, tą gali matyti pagal pakuotės žymėjimą. Ant pakuotės turi būti parašyta, kad tai yra nereceptinis vaistinis preparatas.
Kalbant apie atvejus, kai vaistininkas turi teisę receptinius vaistus pacientui parduoti be recepto, remiantis sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pasirašytu įsakymu, vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui. Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolatos vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą. Anksčiau tam tikrais atvejais pacientams be recepto vaistus buvo galima išduoti ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui.
Daug diskusijų ir interpretacijų viešoje erdvėje sulaukė būsimi kontroliniai pirkimai. VVKT atkreipia dėmesį, kad visi tarnybos atliekami patikrinimai skirstomi į planinius ir tikslinius.
Iki š. m. lapkričio 1 d. Tarnyba vaistinėje galėjo patikrinti tik tų vaistų pardavimą, kurių receptai yra paliekami vaistinėje saugoti (nuo 1 mėn. iki 3 metų). Vaistinėje paliekami ir saugomi: kompensuojamųjų, narkotinių, psichotropinių, antiinfekcinių vaistų (antibiotikų), antidepresantų, antipsichozinių ir kt. vaistų receptai.
„Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, prieš pradedant tikslinį patikrinimą, inspektorius turi parodyti tikrinimo pavedimą, t. y. prisistatyti vaistinės darbuotojui ir įvardinti patikrinimo tikslą. Prisistačius vaistinės darbuotojams kartais tikslinis patikrinimas netenka prasmės, nes darbuotojai parodo visą reikiamą informaciją monitoriuje arba pasako, kad siūlė užsakyti vaistų, bet gyventojas atsisakė, arba kad vaistus pardavė su receptu (receptą grąžino gyventojui). Kad galima būtų ištirti tokius skundus, buvo pakeisti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymas ir Farmacijos įstatymas) ir įteisintas tikslinis patikrinimas – kontrolinis pirkimas, kai tikrinusiojo asmens prisistatymas ir tikrinimo pavedimas pateikiamas po atlikto pirkimo“, – teigė VVKT inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.
Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, Tarnyba pakeitė ir Vaistinių patikrinimų taisykles, nurodydama, kaip turės būti atliekami kontroliniai pirkimai.
Kontrolinio pirkimo procedūra
- Kontroliniai pirkimai galės būti inicijuojami tik tada, kai bus gautas skundas (pvz.: iš gyventojo) arba kitos institucijos pavedimas/prašymas ištirti (pvz.: Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimas, policijos pateikta informacija).
- Kontrolinis patikrinimas turės būti atliekamas pagal parengtus ir viešai skelbiamus, vaistinių preparatų kontrolinio pirkimo pažymoje esančius, konkrečiam atvejui pažymėtus, klausimus.
- Tarnybinis pažymėjimas ir rašytinis pavedimas bus pateikiami iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Pažyma bus surašoma dviem egzemplioriais iš karto po atlikto patikrinimo vaistinėje. Vienas egzempliorius bus pasirašytinai įteikiamas tikrintos vaistinės farmacijos specialistui, dalyvavusiam kontroliniame pirkime.
Jeigu bus nuspręsta surašyti Administracinio nusižengimo protokolą, jis nebus surašomas tą pačią dieną vaistinėje, o kitu suderintu laiku atvykus į Tarnybą. Bauda būtų skiriama tik atlikus bylos nagrinėjimą ir baudos mokomos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl, jeigu kažkas reikalauja susimokėti baudą čia ir dabar, tai ne Tarnybos iniciatyva atliekamas patikrinimas, apie tokį atvejį vaistinė ar farmacijos specialistas būtinai turi pranešti policijai.
VVKT informacija
