Kasmet Lietuvoje užfiksuojama apie 1 milijoną Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai ne tik statistika – tai milijonas kasdieninių sprendimų, kurie daro tiesioginę įtaką visų mūsų saugumui. Analizuojant duomenis, išryškėja 4 pagrindinės problemos: pagunda viršyti leistiną važiavimo greitį, taisyklių ignoravimas, atsakomybės stoka ir nukreiptas dėmesys ne į eismo aplinką. Kartu su Kelių eismo taisyklėse numatytos tvarkos nesilaikymu greitis lemia daugiau nei pusę visų pažeidimų.
Didžiausia problema – greičio viršijimas
Per metus užfiksuojama beveik 400 tūkstančių tokių pažeidimų. Dažniausiai vairuotojai viršija greitį nuo 10 iki 20 km/val. (176 421 atvejis 2025 metais) ir nuo 20 iki 30 km/val. (187 267 atvejai 2025 metais), o daugiau nei 30 km/val. viršyti leistiną greitį sau leidžia dar dešimtys tūkstančių vairuotojų. Tai rodo, kad šis pažeidimas vis dar neteisingai suvokiamas kaip „nedidelė nuodėmė“, nors būtent jis dažniausiai lemia skaudžiausias pasekmes.
Iki šiol tai vienas iš dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, pagrindinė priežastis. Dėl leistino važiavimo greičio viršijimo arba pasirinkto nesaugaus greičio 2025 metais žuvo 41 asmuo, 584 buvo sužeisti.
Policija stebi nuolat, bet pažeidimų vis dar daug
Didžiąją dalį greičio viršijimo pažeidimų Lietuvoje labai efektyviai fiksuoja vidutinio greičio matavimo sistemos ir momentiniai greičio matuokliai. Šie prietaisai įrengti tiek valstybinės reikšmės keliuose, tiek savivaldybėse ir miestuose, tiek ir kituose keliuose. Jie veikia nuolat – dirba visą parą, kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo oro sąlygų, švenčių ar poilsio dienų, todėl pažeidėjai neišvengiamai nustatomi.
Papildomai šalyje vykdoma centralizuota priemonė „Greitis“, kurios metu transporto priemonių greitis kontroliuojamas mobiliaisiais rankiniais bei automobiliuose įrengtais greičio matuokliais, pareigūnai aktyviai stabdo pažeidėjus kelyje. Šios priemonės organizuojamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį visus metus, kelios iš jų vyksta bendradarbiaujant su Europos kelių policijos tinklu ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).
„Greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, todėl kontrolė vykdoma nuolat ir derinant modernias technologijas su pareigūnu darbu keliuose. Vairuotojai turi suprasti, kad jie yra stebimi visur ir visada, dėl to atsakomybės išvengti nepavyks“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Nepaisant intensyvios kontrolės ir griežtėjančių priemonių, dalis vairuotojų vis dar elgiasi neatsakingai – viršija greitį, rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Policija akcentuoja, kad vien tik techninės priemonės problemos neišspręs – būtinas ir pačių vairuotojų sąmoningumas bei atsakingas elgesys kelyje.
Baudos už leistino greičio viršijimą siekia nuo 12 iki 700 eurų, o už šiurkščius pažeidimus taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki pusantrų metų.
Nuo „smulkmenų“ iki pavojingo neatsakingumo
Ne mažiau svarbi problema – Kelių eismo taisyklių ignoravimas. Per metus fiksuojama daugiau nei 246 tūkstančiai pažeidimų, susijusių su sustojimu netinkamose vietose, stovėjimu ar kelio ženklų nepaisymu. Dažnai tai laikoma smulkmena – „tik trumpam sustojau“, „niekam netrukdau“ – tačiau būtent tokie sprendimai kuria netvarką ir didina riziką eisme, keliuose ir gatvėse.
Trečia didžiausia problema – atsakomybės vengimas. Daugiau nei 221 tūkstantis atvejų susiję susijęsu neapdraustomis ar net neįregistruotomis transporto priemonėmis, neatlikta technine apžiūra. Toks abejingumas rodo ne tik taisyklių nesilaikymą, bet rizikingą mąstymą, abejingumą visų saugumui.
Įpročiai tampa pavojumi
Galiausiai – pavogtas dėmesys. Beveik 47 tūkstančiai pažeidimų per metus susiję su naudojimusi mobiliaisiais telefonais vairuojant. Nors skaičius mažesnis, ši problema yra itin pavojinga – pakanka kelių sekundžių neatidumo, kad įvyktų nelaimė.
Šie skaičiai leidžia daryti aiškią išvadą: dauguma pažeidimų kyla ne iš nežinojimo, o iš blogų įpročių, skubėjimo ir požiūrio. Vairuotojai dažnai renkasi greitesnį sprendimą vietoje saugumo, taisykles vertina kaip rekomendacijas, o ne būtinybę.
Saugaus eismo diena – tai priminimas, kad kiekvienas sprendimas kelyje turi pasekmes. Taisyklės sukurtos tam, kad apsaugotų, o tikrasis saugumas prasideda nuo kiekvieno mūsų pasirinkimo.
Kelyje sprendi pats, todėl rinkis atsakingai
Kiekvienas vairuotojas gali prisidėti prie saugesnių kelių labai paprastais sprendimais. Planuoti laiką taip, kad nereikėtų skubėti. Laikytis nustatyto važiavimo greičio, net jei kiti važiuoja greičiau. Vykdyti kelio ženklų reikalavimus ir nestatyti automobilio bet kur. Pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga ir apdrausta. Ir svarbiausia – vairuojant visą dėmesį skirti keliui, o ne telefonui ar pašaliniams dalykams.
