Atostogos paprastai prasideda džiaugsmingai, bet jų pabaigos laukia ne visi. Psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė sako, kad „bliuzas“ po atostogų gali užklupti dėl daugybės priežasčių – ir dėl pervargimo prieš atostogas, norint nuveikti dvigubai daugiau darbų, nei įmanoma, ir dėl pernelyg intensyvių atostogų, panašesnių į intensyvų darbą.
„Gali būti, kad per atostogas pagaliau įvertinome tai, kuo kasdien užsiimame, ir vaizdas nenudžiugino. Galiausiai, atostogų metu norėjosi „nevaržyti savęs“ ir „pasilepinti“, todėl jų pabaigoje tenka matyti liūdnai atrodančius skaičius savo banko sąskaitoje“, – kalba M. Kuzminskaitė.
Grįžę – nepersistenkite
Psichologės teigimu, grįžimą į darbus galėtų palengvinti malonios veiklos ir įprastas ar lengvesnis darbo tempas. Nereiktų bandyti per vieną dieną nuveikti viską, kas susikaupė per kelias atostogų savaites.
„Nieko tokio, kad po atostogų jūsų laukia darbai – vadinasi, esate reikalingi. Kaip ir visus darbus, per atostogas susikaupusias užduotis reikia planuoti, paskirstyti, informuoti tuos, ką reikia, apie terminus, ir ramiai dirbti. Nėra pareigos per atostogas atsiradusius darbus padaryti kuo greičiau. Niekas už tai papildomai nepadėkos, įskaitant ir vidinį kritiką“, – kalba M. Kuzminskaitė.
Tiems, kurie po atostogų vis dar nenori galvoti apie grįžimą į įprastą darbo ir taupymo režimą, ji sako galinti lažintis, kad taip džiugintų tik trumpai .
„Kad ir kaip keistai beskambėtų, atostogos taip pat gali įkyrėti. Geriausia, ką galima nuveikti – atostogauti atostogų metu, nebandant vytis tik sau pačiam užsiduotas darbų pabaigas, ir dirbti darbo metu – o ne mintimis ilgėtis to, ko jau nebėra“, – kalba psichologė.
Atostogas planuoti pataria iš anksto
Po atostogų grįžti bus lengviau, jeigu nereikės galvoti, kaip padengti skylę šeimos biudžete. Kad taip nenutiktų, kitų metų atostogas patartina pradėti planuoti iš anksto.
„Atostogų planavimas neprivalo būti nuolatinė savistaba ir draudimai. Užtektų, iki atostogoms prasidedant, žinoti, ką per jas norime nuveikti, kiek tam reikia laiko ir pinigų, ir užtikrinti, kad jų turime pakankamai – kad atostogų vizija yra realistiška“, – pataria M. Kuzminskaitė.
Pašnekovė sako, kad atostogų ir kelionių metu polinkis pasielgti spontaniškai sustiprėja, todėl ir neplanuotų pirkinių ar išlaidų tikimybė yra didesnė. Nenukrypti nuo plano gali padėti numatytos dienos išlaidų „kišenės“ ar išankstiniai mokėjimai.
- Kuzminskaitės teigimu, geriausia į buvusį taupymo režimą grįžti iš karto, o ne „nuo ateinančio pirmadienio“, ar „po to, kai atsigausiu“, nes atidėjimas paprastai problemą tik gilina.
„Dažnai kartojamas elgesys yra paprastas ir pavyksta be pastangų, todėl verta į jį grįžti kiek įmanoma greičiau. Tik tada jis bus paprastas ir neslėgs“, – kalba psichologė.
50–30–20 taisyklė
Vėl pradėti taupyti bus lengviau nusimačius, kokio rezultato siekiama. Tai gali būti, pavyzdžiui, kitų metų atostogos. „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius taupant siūlo išlaikyti balansą ir remtis lengvai suprantama vadinamąja 50–30–20 taisykle.
„Šios formulės laikymasis skatina pusiausvyrą tarp patogaus gyvenimo šiandien ir pasiruošimo rytojui, nes pagal ją rekomenduojama 50 proc. pajamų skirti būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, 30 proc. galima skirti norams, pavyzdžiui, laisvalaikio pramogoms ar vakarienei mieste, o likusius 20 proc. – atidėti taupymu. Pastarąją sumą ramiai skirsite atostogoms, jeigu jau turite sukaupę finansinę pagalvę. O jeigu santaupų dar neturite, bet norisi sutaupyti ir atostogoms, ir atsargai, reikėtų iš anksto nuspręsti, kaip paskirstysite sutaupytą sumą. i“, – kalba V. Bernatavičius.
Motyvacija didėja sulig augančia suma
Namuose ar banko sąskaitoje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja, todėl lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks, galima auginti taupomojoje sąskaitoje. Už joje laikomus pinigus kas mėnesį išmokamos palūkanos leidžia daug greičiau sutaupyti norimą sumą, o pati sąskaita – šiek tiek drausmina.
„Pinigus iš taupomosios sąskaitos galima paimti bet kada be jokių mokesčių, tačiau tai yra puiki proga stabtelėti, dar kartą pagalvoti ir galbūt išvengti impulsyvaus didesnės pinigų sumos išleidimo neplanuotam pirkiniui“, – sako V. Bernatavičius.
Apibendrindamas banko klientų naudojimosi taupomąją sąskaita įpročius, „General Financing banko“ ekspertas sako pastebintis, kad klientų motyvacija ir disciplina atidėti dalį lėšų auga sulig didėjančia suma sąskaitoje. Taupomąją sąskaitą atostogoms ar didesniems pirkiniams jis pataria atsidaryti ir tiems, kas jau turi finansinę pagalvę ar investicinio turto.
