Turbūt ne vienas praeivis, pamatęs naują, spalvingą piešinį ant Šilalės švietimo pagalbos tarnybos pastato, stabtelėjo akimirkai – nusišypsojo ir pasigrožėjo. Daugiau nei savaitę, Šilalės rajono savivaldybės užsakymu, prie šio kūrinio triūsė Šilalės krašto menininkė Indrė Lukoševičienė, o jos darbas tapo ypatinga dovana bendruomenei Vietos savivaldos dienos proga.
Šilalė – tai žemė, kur didingai stūkso piliakalniai, kur miškų ramybėje gimsta susikaupimas, o upė Jūra tyliai pasakoja šimtmečių istorijas. Tai vieta, kur tvirtas ąžuolas simbolizuoja atkaklumą, o išdirbti arimai – kasdienį pasiryžimą kurti ir augti.
Indrė sako: „Tai apie MUS, apie kraštą, kvepiantį samanotais rytais, apie senelius ir močiutes, apie tėvus ir mamas, apie MUS – buvusius vaikus ir mūsų vaikus, apie MUS – suaugusius, bet atmintyje menančius vaiko pėdsakus savo krašte.
Tai apie gamtos plotus, paverstus geometrinėmis figūromis bei spalvomis, apie MŪSŲ visų medžių tėvą – Ąžuolą, apglėbusį šakomis Šilalės dangų, apie Dievišką Ramybę, kurią randame susikaupime ir tyloje, apie jausmą, kai, grįžtant iš kelionės ir pasiekus Krašto ribas, kūną bei širdį užplūsta saugumo jausmas – „Aš jau namie“…
Aš – Šilalė! Moteris ir Mama… atvira širdimi, atvirais delnais į kiekvieną…“
Šis piešinys – ne tik meninė išraiška, bet ir šiltas priminimas apie bendrystę, meilę savo kraštui bei šaknis, kurios jungia visus Šilalės žmones.
Tikime, kad šis piešinys taps pradžia – ir miestas puošis ir puošis naujais meniniais akcentais, suteikiančiais dar daugiau jaukumo, spalvų ir gyvybės.
Kūrybiškas darbas ne tik išpildė, bet ir gerokai pranoko visus lūkesčius. Šilalės kraštas visuomet garsėjo talentingais, kūrybingais žmonėmis, o kai jų rankomis sukurti darbai papuošia miestą ir suteikia jam daugiau jaukumo bei grožio, širdyje pasidaro ypatingai gera. Tokie kūrybos pavyzdžiai primena, kad bendruomenės stiprybė slypi žmonėse, gebančiuose savo idėjomis ir menine išraiška kurti aplinką, kuria didžiuojasi visi šilališkiai.
