Dėl skyrybų mes visi, kaip mokesčių mokėtojai kasmet patiriame apie 200-240 milijonų eurų nuostolių kasmet.
Kada atsisuksime veidu į Šeimą?
Skyrybų tendencija Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamentui paskelbus 2015 metų skyrybų rezultatus pagal savivaldybes išryškėjo, kad didžiausias skyrybų intensyvumas buvo Zarasų raj. Savivaldybėje – 60,3%, mažiausias – 26,3% Skuodo raj. Savivaldybėje. Šalies vidurkis – 42,6%..
Per 2015 metus mūsų šalyje išsiskyrė 9 371 porų. Remiantis JAV apskaičiuota vienų skyrybų kaina, galime teigti, kad dėl 2015 metais įvykusių skyrybų mes visi (Lietuvos mokesčių mokėtojai) patirsime 221,3 milijono Eurų nuostolių. Skaičiuojant pastarųjų 5 metų skyrybų mastą – patyrėme 1,1 milijardo eurų nuostolio. Kadangi skyrybų nuostoliai išsidėsto per dešimtmečius, o per vienerius metus patiriame žalą dėl skyrybų, įvykusių įvairiais metais, tai neapsiriksime sakydami, kad kasmet dėl skyrybų patiriame apie 200-240 milijonų eurų nuostolių.
Tokie nuostoliai susidaro dėl to, kad išsiskyrę žmonės patenka į skurdą. Dalis jų emigruoja, o likusiems reikia socialinės paramos. Vaikai, išgyvenę skyrybas ir likę be rimtos tėvų priežiūros bei dėmesio, pasuka nusikalstamais keliais taip sukeldami mums papildomas problemas: rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą, plėšikavimą, smurtą… (JAV atliktas tyrimas nustatė, kad yra tiesioginis ryšys tarp skyrybų ir nusikalstamumo lygio!) Tokie vaikai yra blogesnės sveikatos prasčiau mokosi, įgauna prastesnį išsilavinimą, jiems sunku integruotis į darbo rinką, jie mažiau uždirba, mažiau sumoka mokesčių ir t.t. Daugiau apie skyrybų žalą vaikams, tėvams bei visuomenei sužinokite straipsnyje „Kiek kainuoja skyrybos Lietuvai“.
Jei galėtume sumažinti skyrybų skaičių, sumažintume ir nuostolius, kuriuos patiriame dėl neigiamų skyrybų pasekmių ir visi galėtume gyventi geriau bei turtingiau. Galėtume pakelti atlyginimus mokytojams, gydytojams, policininkams, padidinti pensijas ir t.t.
Skyrybų tendencija savivaldybėse
Remiantis Lietuvos statistikos departamento paskutinių 5 metų skyrybų duomenimis visos 60 savivaldybių buvo suskirstytos po 15 savivaldybių į 4 ketvirčius: Didžiausią, Didelį, Vidutinį ir Mažiausią skyrybų intensyvumą turinčios savivaldybės. I ketvirtyje – 15 didžiausią skyrybų procentą turėjusios savivaldybės, paskutiniame IV ketvirtyje – mažiausią skyrybų procentą turėjusios savivaldybės. Pagal šiuos reitingus savivaldybės suskirstytos į daugiausiai ir mažiausiai besiskiriančių šeimų savivaldybes.
I ketvirtis: Dažniausiai besiskiriančių šeimų savivaldybės – Silpniausios šeimos (1 lentelė)
Joniškio raj. savivaldybei nėra lygių – ji per paskutinius 5 metus kasmet buvo tarp didžiausią skyrybų procentą turinčių savivaldybių. 4 kartus I ketvirtyje buvo: Jonavos, Kaišiadorių, Pakruojo ir Zarasų rajonų savivaldybės.
IV ketvirtis: Mažiausiai besiskiriančių šeimų savivaldybės – Stipriausios šeimos (2 lentelė)
Mažiausiai skiriasi Vilniaus miesto savivaldybės šeimos. Visus 5 metus Vilniaus savivaldybė pateko į IV- mažiausiai besiskiriančių savivaldybių ketvirtį. Tačiau tai greičiausiai yra dėl to, kad dideliame mieste daugiau žmonių gyvena susidėję, nei rajoniniame miestelyje. Mano skaičiavimais apie 20% Lietuvos porų gyvena susidėjusios, tad tokių porų susiėjimas ir išsiskyrimas nepatenka į statistiką. Toliau pagal santuokų stiprumą seka Šalčininkų savivaldybė, Šilalės rajono, Palangos miesto ir Skuodo rajono savivaldybės.
1 Lentelė. Savivaldybės, kuriose 5 metus iš eilės didžiausias skyrybų procentas, Silpniausios šeimos (vietos reitinge nuo 1 iki 15 vietos)
Eil. Nr. pagal apskritis | Savivaldybė | Eilės numeris, 2011 | Eilės numeris, 2012 | Eilės numeris, 2013 | Eilės numeris, 2014 | Eilės numeris, 2015 | Kiek kartų buvo I ketvirtyje |
33 | Joniškio r. sav. | 6 | 6 | 7 | 2 | 4 | 5 |
7 | Jonavos r. sav. | 4 | 13 | 3 | 27 | 13 | 4 |
8 | Kaišiadorių r. sav. | 5 | 22 | 14 | 1 | 10 | 4 |
35 | Pakruojo r. sav. | 9 | 12 | 5 | 21 | 3 | 4 |
52 | Zarasų r. sav. | 7 | 7 | 32 | 5 | 1 | 4 |
2 Lentelė. Savivaldybės, kuriose 5 metus iš eilės mažiausias skyrybų procentas Stipriausios šeimos (vietos reitinge nuo 46 iki 60 vietos)
Eil. Nr. pagal apskritis | Savivaldybė | Eilės numeris, 2011 | Eilės numeris, 2012 | Eilės numeris, 2013 | Eilės numeris, 2014 | Eilės numeris, 2015 | Kiek kartų buvo IV ketvirtyje |
59 | Vilniaus m. sav. | 56 | 53 | 53 | 55 | 57 | 5 |
54 | Šalčininkų r. sav. | 59 | 54 | 21 | 57 | 51 | 4 |
41 | Šilalės r. sav. | 54 | 49 | 60 | 60 | 40 | 4 |
18 | Palangos m. sav. | 60 | 55 | 54 | 56 | 34 | 4 |
19 | Skuodo r. sav. | 47 | 58 | 27 | 49 | 60 | 4 |
Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad skyrybos yra susijusios su skurdu ir nusikaltimais. Statistika apie skurdo lygį savivaldybėse nėra skelbiama, tad to negalime patikrinti. Statistinio ryšio tarp skyrybų intensyvumo ir nusikaltimų nepavyko nustatyti. Greičiausiai todėl, kad savivaldybėse gyvena mažas žmonių skaičius. Pvz. JAV yra nustatytas teigiamas ryšys tarp mažesnio skyrybų intensyvumo ir nusikaltimų miestuose, kuriuose yra daugiau, nei 100 tūkst. gyventojų.
Klausimų daugiau, nei atsakymų, tačiau aišku viena – mes visi per mažai skiriame dėmesio šeimos stiprinimui.
Mes leidžiame tuoktis žmonėms, neturintiems gebėjimų kurti lygiaverčius, partneriškus ir darnius tarpusavio santykius. Mes neformuojame gebėjimų tėvams parengti sėkmingam gyvenimui vaikus. Mes leidžiame „greitas skyrybas“, net nepabandžius išspręsti santykių sunkumus.
Jei mes neatsisuksime veidu į Šeimą, tai kasmet patirsime po 200-240 milijonų eurų nuostolių.
Esame protingi ir kovojame su pasekmėmis. Ar jau atėjo laikas tapti išmintingais ir pašalinti priežastis, kurios sukelia mums nepageidaujamas pasekmes – skyrybas?
Mykolas Truncė,
Konsultantas, psichologas,
Šeimų išsaugojimo specialistas