Nors Lietuva pagal švietimui skiriamą BVP dalį yra ES vidutiniokė, šalies mokytojai uždirba mažiausiai Baltijos šalyse. Beveik pusė visų švietimo lėšų keliauja plačiam mokyklų tinklui išlaikyti: mokyklų pastatams prižiūrėti, šildyti ir panašioms ūkio reikmėms.
Kasmet švietimui skiriama per 1 mlrd. Eurų. Iš jų 46 proc., arba 463 mln. eurų, sudaro savivaldybių lėšoms darželiams ir mokykloms išlaikyti. Valstybė skiria specialią dotaciją mokinių ugdymui – mokinio krepšelį, kuriame bendra suma siekia 577 mln. eurų. Iš jų didžioji dalis – 94 proc., arba 542 mln. eurų, – tenka atlyginimams.
„Pusė milijardo eurų mokinio krepšeliui atrodo įspūdingai tik biudžeto suvestinėse. Kaip rodo apibendrinti Sodros duomenys, net trečdalis, t.y. apie 10 tūkst. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, per mėnesį uždirba tik iki 420 eurų po mokesčių, o vidutinis atlyginimas tesiekia 520 eurų „į rankas“. Tai iš dalies lemia mažas darbo krūvis: beveik kas trečias mokytojas dirba ne didesniu krūviu nei 18 valandų per savaitę, kai kuriose savivaldybėse mokytojas vidutiniškai veda tik 16 valandų per savaitę. Ypač sudėtinga kaimo vietovėse, kur klasių komplektų skaičius minimalus, o klasėje mokosi 10-12 vaikų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministrės, į mokyklą labai sunku pritraukti jaunus specialistus, nes jų atlyginimai už tą patį darbą gali skirtis trečdaliu nuo didesnę darbo patirtį turinčio kolegos.
Daugiausia uždirba daugiau kaip 15 metų dirbantys pedagogai, turintys aukščiausias kvalifikacines kategorijas ir pakankamą darbo krūvį – jų atlyginimas neto yra 760 eurų ir daugiau.
Lyginant dalykų mokytojų darbo užmokestį, daugiausia uždirba pradinio ugdymo, lietuvių kalbos mokytojai, bet ir jų vidutinis darbo užmokestis po mokesčių teperkopia 620 eurų (800 eurų bruto) ribą. Iš viso daugiau kaip 620 eurų „į rankas“ uždirba 42 proc. visų šalies pedagogų, iš jų daugiau kaip 760 eurų (1000 eurų bruto) po mokesčių – 15 proc.
„Didelį rezervą didinti pedagogų algas matome savivaldybėse, tvarkant mokyklų tinklą. Antra, jau baigiamas rengti etatinio mokytojų užmokesčio modelis, kuris leis mokytojams sumokėti už visus su ugdymu susijusius darbus ir bus socialiai teisingesnis nei dabar, suteiks daugiau saugumo“, – sako ministrė.
Pasak J. Petrauskienės, Lietuvos mokytojų bendruomenė yra vyresnė nei daugumoje ES šalių, todėl labai svarbu užsiauginti naująją pamainą ir ją motyvuoti ateiti dirbti į mokyklas.
„Jau pradėjome mokytojų rengimo pertvarką, kuriame tris stiprius nacionalinius pedagogų rengimo centrus. Dalykų mokytojus šiemet rengiame pagal naują modelį, jau po bakalauro ar magistro studijų. Taip pat labai svarbu, kad mokytojų darbo krūvis ir užmokestis būtų motyvuojantis“, – pabrėžia ministrė.
J. Petrauskienės teigimu, kitų metų švietimo prioritetai – mokytojų, dėstytojų, tyrėjų, atlyginimų didinimas, efektyviau panaudojamos lėšos ūkiui ir administravimui.
Mokytojo portretas. Kiek uždirba mokytojai? Skaidrės.
