Likus savaitei iki Skuodo ligoninės 65-mečio minėjimo rajono savivaldybėje vyko nieko gero nežadantis pokalbis, kuriame dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė, Klaipėdos respublikinės ligoninės (jai priklauso Skuodo filialas) vadovai ir medikai, rajono valdžia. Buvo keliamas klausimas, naikinti ar palikti Skuodo filiale chirurgijos ir vaikų ligų skyrius. Ministrė pateikė nenuginčijamų įrodymų, kad šie skyriai nuostolingi ne tik Skuodo padaliniui, bet ir visai Klaipėdos respublikinei ligoninei.
O galbūt pati valstybė įklimpo tokioje srutų duobėje, kad nebežino, kaip išvairuoti iš jos valdžios lokomotyvą? Tada ir pasirenkami paprasčiausi sprendimai nuskriaudžiant tuos, kurie pasipriešinti neįstengia.
Mirtina demografija
Jau vienuolika metų Skuodo ligoninė priklauso Klaipėdos respublikinei ligoninei. Ir tada prasta šios Skuodo medicinos įstaigos padėtis buvo viena iš priežasčių, paskatinusių ją prijungti prie stipraus centro. Per tą laiką daug kas pasikeitė, nors, kaip sakė klaipėdiškės ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas, tie metai prabėgo tarsi viena diena. Vienas svarbiausių pasikeitimų – rajono gyventojų skaičiaus mažėjimas. Praėjusiais metais Skuodo r. gyveno mažiau nei 19 tūkst. gyventojų, prieš 13 metų jų buvo beveik 26 tūkst., taigi sumažėjo daugiau nei 25 proc., ketvirtadaliu.
O štai Skuodo ligoninės šešių aukštų (įskaitant pusrūsį) pastato gali pavydėti ne vienas rajono centras. Deja, vienas aukštas dabar visai nenaudojamas, dar vienas užpildytas iš dalies, o viename įsikūręs tos pačios ligoninės slaugos skyrius. Labiausiai skuodiškius liūdina tai, kad situaciją išnagrinėjusi Sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja, jog nėra prasmės laikyti chirurgijos ir vaikų ligų skyrius, juos gali tekti uždaryti. Tai turėtų padaryti Klaipėdos respublikinė ligoninė, mat Skuodo ligoninė yra jos filialas.
Kaltinamasis
žodis Nr. 1
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė jau nuo pirmųjų žodžių atsiribojo nuo ministerijos įtakos būsimiems sprendimams.
– Paprastai rajonų ligoninių steigėjai yra vietos savivaldybės, su Skuodu – kiek kitaip. Prieš vienuolika metų Klaipėdos respublikinė ligoninė ištempė Skuodą iš bankroto, prisijungdama šią ligoninę prie savęs. Ministerija, kaip Klaipėdos respublikinės ligoninės steigėja, negali matyti jos filialų ir kitų padalinių finansinių rodiklių, mums žinomi tik bendri Klaipėdos ligoninės rodikliai. Lygiai taip pat rajono savivaldybė negali matyti jos teritorijoje veikiančios ligoninės rodiklių, nes nėra jos steigėja. Ir štai prieš keletą savaičių sužinome, kad Skuodo filialas dirba nuostolingai, beveik per metus įsiskolino 204 tūkst. Eur. Man nepasakė, kodėl apie tai buvo tylima, kodėl nežinojo meras, administracijos direktorius, rajono tarybos sveikatos komiteto pirmininkė. Praėjusiais metais Skuodo ligoninė jau turėjo 511 tūkst. Lt skolą, kurią teko dotuoti Klaipėdos ligoninei, – situaciją apibūdino ministrė.
Kaltinamasis
žodis Nr. 2
Šalaševičiūtė parodė diagramą su informacija apie Skuodo filiale atliekamas chirurgines operacijas. 2013 m. jų atlikta 98, pernai – 48, o šiemet metams nesibaigus – 35. Tai mažiau nei viena operacija per savaitę.
– Ne vienas chirurgas dirba visas 24 valandas, tokiame skyriuje turi dirbti gydytojų komanda, o kur dar slaugytojos. Šiems darbuotojams mokamas atlyginimas, jeigu chirurgai atvažiuojantys – dar ir kuro išlaidos. Mes skaičiavome: jeigu čia dirbtų vietinis chirurgas, pagal esamas apkrovas jis dvi savaites galėtų sėdėti nieko neveikdamas, o algą gautų. Vadinasi, algą šiam skyriui uždirba vidaus ligų, slaugos ir kiti skyriai. Kiti skyriai, užuot gavę už savo paslaugas gautų tiek, kiek uždirba, turi dalytis su chirurgijos skyriumi. Prasidėjo ketvirtasis sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos etapas, taigi pats laikas apie tai kalbėti, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Ji nebuvo tokia kategoriška dėl vaikų ligų skyriaus, tačiau ir jam pastabų turėjo.
– Pagal esamų lovų skaičių šis skyrius apie pusę metų nedirba, pinigus sau užsidirba tik per likusią metų pusę. Tačiau algas vis viena gauna. Ar reikia jums tiek lovų ir tiek medikų, kad prie tuščių lovų stovėtų? Suprantu, paslauga turi būti arčiau pacientų, tik labai jau taikliai viename rajone buvo pasakyta: prie kiekvieno namo Santariškių klinikų nepastatysime. Medicinos paslaugų prieinamumas susideda iš dviejų dalių. Viena – atstumas iki gydymo įstaigos. Tačiau ne mažiau svarbu paslaugos kokybė. Apie kokią kokybę galime kalbėti, jei rajone dirbantys chirurgai atlieka tik vieną operaciją per savaitę? Šalies praktikoje jau buvo atvejų, kai užuot nuvežę ligonį 80 km operuoti laparoskopijos būdu, auglį operavo vietoje, pjovė, pradūrė šlapimo pūslę ir žarną, po to dar neatsakingai užsiuvo. Moteris vos nemirė, jos gyvybė buvo išgelbėta reanimacijoje Kaune, – negailestingus faktus dėstė viešnia.
Pripažino:
Skuodą tempia
Nelabai ką į šį pastabų srautą turėjo atsakyti Skuodo filialo atstovai. O štai Klaipėdos respublikinės ligoninės direktorius R. Sakalauskas daugeliu atvejų pritarė ministrės pozicijai.
– Matome, kad metus ir daugiau tęsiasi disproporcija tarp gaunamų lėšų ir suteikiamų paslaugų. Turime daryti kaip visoje Lietuvos ekonomikoje – ieškoti geresnio sprendimo. Šiemet didinome ir kitais metais didinsime slaugytojų atlyginimus. Skuodas įeina į bendrą mūsų ligoninės kontekstą, jiems taip pat negalime nedidinti. Algos didėja nepriklausomai nuo to, kad Skuodas turi minusinį balansą, 200 tūkst. eurų (arba 700 tūkst. Lt) skola nėra mažai. Todėl sakome, kad tokiu keliu eiti negalime. Geriau atlyginimai tegul būna didesni tuose ligoninės skyriuose, kurie lie-
ka – vidaus ligų, slaugos, ambulatorinėje konsultacijoje. Jei nėra krūvio, kaip mokėti didelį atlyginimą? Mano širdis ir žemaitiška, ir skuodiška, ir šatiška, bet ji taip daryti man neleidžia. Su ankstesniuoju meru buvome suderėję, kad trejus metus kasmet mokės po 150 tūkst. Lt, toks buvo politinis sutarimas. Šiais metais tų tūkstančių nėra, tik skola. Turime gyventi, kad būtų geriau nei vakar, pinigai turi būti sudėlioti. Švaistyti negalime, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Nesaugi sistema?
Šie pasisakymai sukėlė šiokias tokias diskusijas, tačiau mažai kas besitikėjo, kad viskas liks kaip seniau.
– Suprantame, trauktis nebėra kur, kita vertus, esame specifinis rajonas, Skuodas toli nuo kitų ligoninių. Pavyzdžiui, iki Kretingos – daugiau kaip 50 km, panašiai tiek ir iki Mažeikių. Bet mes turime kaimynus Latvijoje – Priekulėje už 25 km yra nebloga ligoninė. Tai kita valstybė ir savo žmonių panorėję vežti negalime, tačiau galbūt kaip probleminiam rajonui kažką sugalvoti galima? – kalbėjo buvęs rajono meras Stasys Vainoras.
Kažkas siūlė skuodiškiams Klaipėdos ligoninėje suteikti pirmumo teisę. Rajono tarybos narys Edvardas Karečka teiravosi, ar nebūtų galima sujungti Skuodo ligoninę su pirminės sveikatos priežiūros centru? Pati ministrė pateikė Akmenės r. pavyzdį, kur mediciną iš dalies remia savivaldybė.
Dar vienas rajono tarybos narys apeliavo į nesąžiningus medikus, kurie, dirbdami valdiškoje įstaigoje, pacientus nukreipia į savas – privačias. Ministrė patikino, kad bloga situacija, kai dirbdamas valstybinėje įstaigoje turi ir savo privatų kabinetą.
– Dabar mes tikriname etatus, tik nežinau, kada baigsime. Tačiau uždaryti privačios medicinos įstaigos neturime teisės – pažeistume Konstituciją, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Diskusijos dalyviai išsiskirstė nieko konkretaus nenutarę, tai greičiausiai bus nuspręsta artimiausiu metu, tariantis Klaipėdos respublikinės ligoninės, Skuodo filialo ir Skuodo rajono vadovams. Po šio susitikimo liko tam tikras nesaugumo Lietuvoje pojūtis. Viename rajone gyventojų per dešimtmetį sumažėjo ketvirtadaliu, netenka prasmės kažkada pastatytos didelės ligoninės, kitos aptarnavimo įstaigos, todėl nykstančiose savivaldybėse dar labiau ima stigti paslaugų. Gyventojų skaičiaus kitimo dinamika neabejotinai riedės į pakalnę. Taip, ekonomiškumo medicinos srityje nepadauginta, tačiau negalime nusigręžti ir nuo kitos realybės: įvairių kadencijų šalies valdžios padarė viską, kas tik įmanoma, kad Lietuvą įstumtų į nesibaigiančios emigracijos duobę. Šio vežimo niekas neįstengia apgręžti ir jis toje marmalynėje klimpsta dar giliau. Gal sveikatos pertvarką pradėjus, kaip sakoma, nuo žuvies galvos – pasveiktų ir visas organizmas?
Faktai pamąstymams
Sudomino buvusio Skuodo r. mero žodžiai apie kaimynystėje esančią Priekulės ligoninę. Pačiame miestelyje gyvena apie 2,5 tūkst. gyventojų, tai maždaug du kartus mažiau nei Skuode. Visoje Priekulės savivaldybėje – 6,5 tūkst. gyventojų, tai trečdalis Skuodo rajono. Priekulė turi savo ligoninę. Šios gydymo įstaigos interneto svetainėje rašoma, kad pas juos laparoskopinės operacijos atliekamos nuo 2003 m., per metus jų atliekama po 200 pačių įvairiau-
sių – nuo išvaržų, tulžies ir venų iki įvairių ginekologinių. Priekulės ligoninė aptarnauja ir tris aplinkines savivaldybes (Vainiuodės, Durbės ir Gruobinios), visose trijose gyvena apie 15 tūkst. gyventojų (penkerių metų senumo duomenys). Taigi Priekulės ligoninės aptarnaujamų žmonių skaičius mažai skiriasi nuo Skuodo rajono.
Juozas SKRIPKAUSKAS, „ŪP“ korespondentas, Algimanto Snarskio piešinys
