Jau skelbta, jog antrąsias maratonines elektromobilių lenktynes Vilnius-Palanga, kurias surengė „Energijos tiekimas“, „Nissan“ bei „Autoeventus“, laimėjo daugkartinis šalies automobilių ralio čempionas, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, važiavęs kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu. Tačiau nugalėtojai dėl didelio užimtumo darbe negalėjo pasidžiaugti iškovotu pagrindiniu prizu – lenktynių partneriu tapusios vienos stambiausių tarptautinių keltų linijų ir mini kruizų kompanijų Europoje – DFDS bilietais maratono laimėtojams ir jų „Nissan Leaf“ į Švedijos Karlshamno uostą.
Kelialapį lenktynių laimėtojai patikėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiajam specialistui Andriui Teškevičiui, kuris džiaugėsi galimybe ne tik puikiai praleisti savaitgalį, bet ir proga kaip specialistui įvertinti Švedijoje sukurtą elektromobilių infrastruktūrą.
„Sulaukę netikėtos dovanos kibome į namų darbus. Svarbiausia buvo prieš kelionę sudaryti tikslų maršrutą ir pasidomėti kur ir kokias elektromobilių įkrovimo prieigas rasime Švedijoje, – lenktynių spaudos centrui, Viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė A. Teškevičius. – Mus dominančią informaciją aptikome Švedijos tinklapyje http://uppladdning.nu/. Apsidrausdami atsisiuntėme ir kelias mobilias aplikacijas su įkrovimo prieigų žemėlapiu“.
Visi antrųjų lenktynių elektromobiliais dalyviai vairavo vienodus „Nissan Leaf“, todėl toks elektromobilis klaipėdiečių „Techruna“ bendrovėje pasirinktas ir prizinei kelionei. Kadangi iki kelto išplaukimo buvo likę laiko, Andrius nutarė pasivažinėti po uostamiestį ir paieškoti įkrovimo prieigų. Tokią rado netoli „Švyturio“ arenos.
„Tačiau iškart papildyti baterijų nepavyko, nes prieiga – privati ir norint įsikrauti reikėjo atlikti šiokius tokius formalumus – parsisiųsti mobiliąją programėlę autopildyk.lt ir suvesti PIN kodą, kuris atrakina krovimo funkciją, – sakė A. Teškevičius. – Paskambinus nurodytu telefonu pavyko susisiekti su stotelę prižiūrinčios kompanijos atstovu. Pasiteiravus kaip vyksta įkrovimas ir kiek tai kainuoja, sužinojome, kad ši paslauga dabar nemokama, o nenuolatiniai klientai tai gali padaryti parsisiuntę mobiliąją programėlę. Nuolatiniai klientai, dažniai kraunantys savo elektromobilius, privalo turėti specialią identifikavimo kortelę. Atstovas taip pat nepamiršo paminėti, jog įmonė aktyviai plečia įkrovos prieigų tinklą Vakarų Lietuvoje“.
Kadangi Andriaus „Nissan Leaf“ akumuliatoriai buvo beveik pilnai įkrauti, papildę jų talpą 10 proc. patraukė link DFDS kelto.
„Kaip bebūtų keista, pilname kelte buvome vieninteliai keleiviai, kėlęsi su elektromobiliu, – prisimena A. Teškevičius. – Galbūt todėl mus, kaip išskirtinius keleivius arba kaip DFDS prizo turėtojus, kelto kapitonas buvo pasikvietęs ant tiltelio, papasakojo kaip veikia didžiulis keltas, koks jis modernus, naujas ir patikimas.“
Tuo, pasak A. Tiškevičiaus, jie netruko įsitikinti. Kajutės švarios ir patogios, aptarnavimas puikus, o pusryčiai labai gardūs.
„Jei tektų dar kartą su automobiliu vykti į Švediją, rinkčiausi tik keltą, – sako A. Tiškevičius. – Kelionė – tikras poilsis, o svarbiausia – saugu. Rinkdamiesi keltus žmonės prisideda prie transporto srautų keliuose mažinimo, o tuo pačiu – ir prie saugumo gerinimo bei gamtos tausojimo“.
Pietų Švedija lietuvius pasitiko su saule. Išlipę iš kelto jie sėdo prie „Nissan Leaf“ vairo ir riedėjo tyrinėti švediškos elektromobilių infrastruktūros ypatumų. Pabandė surasti pirmą įkrovos stotelę.
„Tai norėjome padaryti panaudoję elektromobilio navigaciją, kurioje yra speciali funkcija „surasti artimiausi EV prieigą“, – pirmuosius kilometrus Švedijoje prisimena specialistas. – Deja, navigacija skelbė, jog įkrovos vietų neaptiko. Teko panaudoti vieną iš mobilių aplikacijų, kuri už 5 km nuo kelto surado greitojo įkrovimo prieigą. Ne kur kitur, o prekybos cento aikštelėje. Vieta tikrai patogi: šalia parduotuvės, kavinės, greitkelis, jungiantis Švedijos rytinėje pakrantėje įsikūrusius miestus. Geresnės vietos turbūt ir nebūtų galima tikėtis. (Prieiga turi greito įkrovimo CHAdeMO, Combo 2 ir Type 2 (50 kW) bei 22kW Type 2 ir type 1 jungtis. Praktiškai tai visos jungtys, su kuriomis galima įkrauti populiariausius elektromobilius).
Naudodamiesi „teigiama“ Švedijos energija patraukėme už 40 km į šiaurę esantį Ronnby miestą. Važiavome ne greitkeliu. Norėdami pasigrožėti pavasarine Švedijos gamta maršrutą suplanavome vietinės reikšmės keliukais. Teko susipažinti ir su Švedijos žvyrkeliais, kurie dulka lygiai taip pat, kaip ir lietuviški. Tačiau „Nissan Leaf“ išbandymą atlaikė puikiai, ir mes paklaidžioję 60-70 km pasiekėm Ronnby ir iškart pradėjome įkrovimo prieigų paiešką. Ir vėl gelbėjo mobili aplikacija, suradusi vieną greitojo ir net septynias lėtesnio įkrovimo prieigas.
Apžiūrėję keletą prieigų pastebėjom, kad nors jos yra viešos ir jomis nemokamai gali naudotis visi, tačiau jų dizainas, valdymas, gamintojai ir operatoriai, kurių reklama puikuojasi ant kiekvienos prieigos, – skirtingi. Suskaičiavom keturis skirtingus tinklus, teikiančius šią paslaugą nedideliame Ronnby mieste. Po šių prieigų ir nuostabaus miesto parko apžiūros patraukėme piečiau į už Karlshamno įsikūrusį Kvarnvägeno miestelį, garsėjantį lašišomis.
Kadangi elektromobilio prietaisų ekrane švietė rodmenys, jog dar galime nuvažiuoti apie 140 km, nutarėme Ronnbyje nesikrauti ir greitkeliu pasiekti už 40 km įsikūrusį Kvarnvägeną. Važiuojant 100 km/val. greičiu ir netaupiu režimu, įsijungus klimato kontrolę, 140 km rodytas atstumas pradėjo pernelyg greitai tirpti“, – bauginančias akimirkas prisimena Andrius.
Visgi lietuviai rado progą pasigrožėti lašišų žvejyba ir net pasveikinti žveją, jų akyse iš sraunios upės išplėšusį beveik 10 kg sveriančią žuvį, patraukė Karlshamno ir įkrovimo prieigos už 7 km link.
„Kelionės laikas ėjo į pabaigą, tačiau galėjome nuvažiuoti dar apie 70 km atstumą. O ir iki DFDS kelto išplaukimo dar buvo likusios pora valandų, todėl nutarėme dar sykį papildyti elektromobilio baterijas ir į Lietuvą parplukdyti šiek tiek švediškos energijos“, – paskutines trumpos tikslinės pažinties akimirkas su šypsena prisimena A. Teškevičius. – Artėdami prie mums jau pažįstamo įkrovimo taško Karlshamne juokavom, kad visos kelionės metu nematėm nė 
vieno elektromobilio ir kad Lietuvoje pamatyti jį didesnė tikimybė, negu Švedijoje… Su lyg tais žodžiais tarsi iš po žemių prie greito įkrovimo stotelės išdygo du elektromobiliai. Supratę, jog čia greitai įsikrauti nepavyks, nusprendėme dar kartą pasinaudoti mobiliąja aplikacija ir susirasti kitą prieigą. Aplikacija rodė už 3 km esančią lėto įkrovimo prieigą, kurią radom nesunkiai. Tai buvo didelė stovėjimo aikštelė uosto teritorijoje su 4 lėto krovimo kištukais. Deja, papildyti baterijų nepavyko. Pasirodo, ši prieiga nėra vieša ir krautis joje gali tik identifikuoti vartotojai. Tai supratome ne iš karto, nes visi užrašai, tiek ant stotelės, tiek operatoriaus interneto puslapyje, buvo tik švediški. Čia į pagalbą atėjo google vertėjas, išvertęs švediškus užrašus į laužytą lietuvių kalbą su mums bloga žinia, kad prieiga elektros neduos“…
Tačiau atkaklūs lietuviai, turėdami šiek tiek laiko, suskato ieškoti kitos prieigos, nors išmani programėlė bylojo, jog daugiau tokių nėra. Tada keliautojai nusprendė išbandyti dar vieną aplikaciją, kuri nurodė įkrovos punktą vos už… 500 metrų. Tai buvo lėto įkrovimo prieiga, kuria suspėta pasinaudoti. Ir netgi pasigrožėti vakarėjančiu Karlshamno senamiesčiu.
„Keliaudami po Švediją pastebėjome, jog čia važinėti elektromobiliu patogu, nes reikalinga infrastruktūra išvystyta gerai, – apibendrindamas išvyką teigia A. Teškevičius. – Greito įkrovimo prieigas galima rasti kiekvienam mieste, tačiau prieš planuojant kelionę labai pravartu apsilankyti specialiame švedų tinklapyje ir atsisiųsti bent dvi aplikacijas. Akis bado tai, kad visa elektromobilių infrastruktūra suplanuota orientuojantis, jog elektromobilis – tik miesto transporto priemonė, todėl važiuojant užmiesčio keliais nepavyks aptikti ženklų ar nuorodų į įkrovimo prieigas, kurios labiau koncentruotos miesto centruose, prie didžiųjų prekybos tinklų“.
Tikslinės išvykos į Švediją metu lietuviai su „Nissan Leaf“ įveikė per 140 km. Baterijas pildė 3 kartus – vieną Klaipėdoje ir du Karlshamne, tačiau ekipažas tai darė ne spiriamas būtinybės, o norėdamas išmėginti švediškos elektromobilių infrastruktūros privalumus ir trūkumus.
Jau po kelionės lietuviai suskaičiavo, jog jų pasirinktu ekonominiu ir pusiau ekonominiu režimu elektromobilis be vargo būtų įveikęs daugiau nei 200 km.
A.Teškevičiaus nuomone, tokią elektromobilių infrastruktūrą, kokią dabar turi švedai, neabejotinai turės ir Lietuva, tačiau po 2-3 metų. Per 2016-2017 metus vien Kelių direkcija ketina įrengti 17 elektromobilių įkrovimo prieigų.
A.TEŠKEVIČIAUS nuotraukos
