Brožių kaimo bendruomenė Motinos dieną pažymėjo netradiciškai – iškepė rekordinį pyragą. Toks sumanymas neatsitiktinis: brožiečiai garsėja ne tik puikiomis virėjomis, bet ir sėkmingu verslu – gamina ir pristato vaišes įvairiausioms progoms.
Nenuleido rankų
Brožiai – nedidelis kaimas Vėžaičių seniūnijoje (Klaipėdos r.). Bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė skaičiuoja, kad sudėjus seniūnijai priklausančius dar du kaimus – Ruigius ir Stirbius oficialiai čia gyvena 300 žmonių, bet faktiškai liko mažiau. Emigracijos pasekmes pirmiausia pajuto mokykla: gyvavusi 90 metų, uždaryta 2009-aisiais. Šiuo metu kaime nėra nei bibliotekos, nei kultūros namų, neliko ir parduotuvėlės. Tačiau brožiečiai nepasidavė.
„Kol veikė mokykla, su vaikais rengdavome labai gražias Motinos dienos šventes. Šiemet nusprendėme vėl atgaivinti šią tradiciją. Susėdę pasitarėme ir sugalvojome mamas ne tik gėlėmis ar dainomis pradžiuginti, bet ir nustebint pačių iškeptu pyragu. Ir ne bet kokiu – rekordiniu, didžiausiu Klaipėdos rajone“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.
Pyrago idėja kilo neatsitiktinai. Brožių kaimas garsėja puikiomis virėjomis ir duonos kepėju. Veiklios bendruomenės moterys pagal programą gavusios Europos Sąjungos lėšų nenaudojamose seniūnijos patalpose įsirengė modernią virtuvę. Pastatė konvekcinę krosnelę, dujinę viryklę, du šaldytuvus, nerūdijančiojo plieno stalus, nupirko įrankius, indus ir ėmėsi išvežiojamojo maitinimo verslo.
„Bendruomenės virtuvėje dirba penkios darbuotojos pagal darbo sutartį ir dar keletas žmonių, turinčių individualios veiklos pažymėjimus. Aš pati dvidešimt metų sukuosi maisto gamybos srityje. Tarp mūsų yra ir daugiau
patyrusių kulinarių, taip pat diplomuotas duonos kepėjas Mantas Virbauskas“, – negaili pagyrų bendradarbiams V. Riaukienė.
Darbo nestinga
Bendruomenės pirmininkė neslepia, kad imtis naujos veiklos – išvežiojamojo maitinimo kaimo bendruomenei buvo didelis iššūkis. Brožiečiai išsimokėtinai nusipirko automobilį, nes viską įsigyti iš karto dar neužtenka lėšų.
Maistas užsakovus pasiekia karštas – jis atvežamas šilumą sulaikančiose dėžėse, be to, į stalą karštieji patiekalai patiekiami ant specialių padėklų, po kuriais uždegamos žvakutės, taip šiluma palaikoma dvi valandas.
„Stengiamės, kad mūsų maistas būtų kokybiškas, sveikas, skanus ir šviežias. Užsakymų sulaukiame net iš kaimyninių rajonų, neretai patiekalus vežame ir į Klaipėdą. Stalus padengiame baltomis staltiesėmis, išdėliojame patiekalus. Po vaišių atvažiuojame surinkti indų, staltiesių. Virtuvėje turime pramoninę indaplovę, tai palengvina darbą. Staltiesių namuose irgi nepriskalbsi, vežame į skalbyklą. Vienu metu galime paruošti vaišes 200 žmonių. Žinoma, toks darbo krūvis ne kasdien ir ne kiekvieną savaitgalį. Daugiausia užsakymų gauname vasarą, nors ir visus metus ruošiame proginius, gedulingus pietus“, – pasakoja V. Riaukienė.
Užsiaugina pačios
Brožiečiai maisto produktus stengiasi pirkti iš savo kaimo ar kaimyninių bendruomenių. Pirmininkė ragina moteris jau dabar sėti ir sodinti laisvose lysvelėse salotas, krapus, laiškinius svogūnus, nes pavasarinių daržovių labai reikia. Virėjoms lengviau, nereikės toli ieškoti, o augintojoms – papildomas uždarbis.
Kaime perkami ir mėsos, pieno gaminiai. Tik jau vis sunkiau rasti žmogų, kuris savo tvarte laikytų karvutę.
Firminis Brožių kaimo patiekalas – paukštienos ar kiaulienos kepsnys. Tai senoviškai pagal kaimo šeimininkių receptą pagamintas mėsos vokas su įvairiais įdarais: daržovių, sūrio, sviesto. Jei užsakovai pageidauja, vištų krūtinėlės gali būti su špinatų kišenėmis.
Pirmininkė labai džiaugiasi, kad bendruomenė garsina kaimo vardą, užsitikrino nuolatines pajamas. Ateityje planuojama kaimo virtuvę plėsti. Dar yra apleistų patalpų, kurias suremontavus būtų galima įrengti konditerijos cechą.
Kepė dvi dienas
Rekordinis pyragas buvo kepamas pagal Manto Virbausko receptą. „Šis mielinis pyragas mūsų šeimoje kepamas nuo seno. Per keletą metų savo nedidelėje kepyklėlėje receptą ištobulinau. Pynės formos pyragas Motinos dienai labai tinka, nes pinamas kaip ir moterų kasos“, – pasakoja patyręs duonos kepėjas.
Pasak jo, apskaičiuoti tikslų produktų kiekį dideliam kepiniui lengviau nei vienai pynutei. „Kepame tik iš natūralių produktų. Žmonės tai jaučia ir įvertina. Jie sako, kad naminio skonio pyragų parduotuvėje nenusipirksi“, – netveria džiaugsmu M. Virbauskas.
Pyragas pradėtas gaminti balandžio 29-ąją, penktadienį, 6 val. ryto, o baigtas vėlai vakare. Iškeptos 60 cm ilgio pynutės šeštadienį buvo sujungtos į vieną apie 50 metrų ilgio pyragą. „Net širdis sustojo, kaip jaudinomės, iki paskutinės akimirkos nežinojome, ar užteks iki rekordinio ilgio“, – šypsosi V. Riaukienė.
Lietuvoje ilgiausias iškeptas pyragas siekė daugiau kaip 130 metrų, bet Klaipėdos rajone dar niekas nepasiekė brožiškių rekordo.
Ant žarijų
M. Virbauskas pasakoja anksčiau kepęs duoną savo mažoje kepyklėlėje, bet greitai supratęs, kad mažam gamintojui sunku konkuruoti didelėje rinkoje. Dabar savo kepyklėlę jis naudoja edukacinėms programoms.
Motinos dienos šventėje Mantas surengė vaikams edukacinę programą, ji įtraukė ir suaugusiuosius. Iš duonos tešlos vaikai kočiojo maždaug dviejų sprindžių virveles, susuko jas ant ilgos lazdos galo ir kepė virš laužo žarijų.
„Tokią pramogą pamačiau Latvijoje, kartu su Klaipėdos rajono gamintojais nuvykęs į kulinarinę kelionę. Duonos suktinukai labai skaniai iškepa. Viduje lieka skylutė, į kurią galima pridėti medaus ar uogienės. Prie laužo telpa apie 15 vaikų ar suaugusiųjų, visus bendras duonos kepimas suburia, skatina bendrauti“, – pasakoja patyręs kepėjas.
Šventėje prie duonos suktinukų brožietės patiekė naminės uogienės ir kmynų arbatos. O rekordinis pyragas buvo išdalytas renginio svečiams, kurių atvažiavo ir iš aplinkinių seniūnijų, Akmenės rajono ir net Londono.
Rita Šemelytė, „šeimininkės“ korespondentė
Asociatyvi nuotr.
