Šioms pratyboms dalyvius pasitelkė Klaipėdos regioninė karo komendantūra, kurios užduotis tokios krizės atveju būtų užtikrinti, kad miestuose ir toliau veiktų vietos savivaldos ir gydymo įstaigos, nenutrūktų vandens ir elektros tiekimas, gyventojai jaustųsi maksimaliai saugūs ir gautų būtinąsias paslaugas.
Pratybų metu veikė daugiau kaip 1,7 tūkst. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai saugojo elektros, šilumos ir vandens tiekimą miestams užtikrinančius objektus, patruliavo, vykdė transporto ir žmonių judėjimo kontrolę, teritorinės gynybos užduotis. Žvalgybinėms užduotims buvo pasitelktos skirtingos bepiločių orlaivių komandos. Tuo metu neginkluoto pasipriešinimo šauliai prisidėjo prie gyventojų evakuacijos, maitinimo, aprūpinimo, sužeistųjų stabilizavimo ir kitų paramos veiklų.
„Mūsų pajėgumai labai išaugo. Ypač bepiločių orlaivių ir medicinos srityse. Čia tikrai turime ką parodyti. Bet man svarbiausia, kaip mokame veikti kartu. Jau kuris laikas dirbame su karo komendantūromis ir dabar matome rezultatą. Suprantame vieni kitus iš žvilgsnio. Nereikia dešimt kartų aiškinti, kas ką turi daryti. Visi žino savo darbą ir jį daro. Štai čia yra tikrasis pajėgumas“, – pažymėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.
Nemažai dėmesio skirta informacinėms operacijoms bei kibernetiniam saugumui. Buvo testuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės IT infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
Pratybose taip pat dalyvavo savivaldybių, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medikų, kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Bendros užduotys leido pažinti partnerių galimybes ir praktiškai išbandyti, kaip skirtingų sričių specialistai gali padėti vieni kitiems rūpindamiesi savo bendruomenėmis.
