Pirmadienį Telšiuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, ministrės patarėja Aistė Šliožaitė-Snarskienė ir Seimo Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Violeta Turauskaitė. Vizito pradžioje Telšių rajono savivaldybės Baltojoje salėje vyko diskusija Žemaitijai ir Telšių rajonui aktualiais klausimais. Joje dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Seimo nariai Agnė Jakavičitė-Miliauskienė ir Martynas Gedvilas, profesoriai Algirdas Žebrauskas bei Juozas Pabrėža, Savivaldybės administracijos atstovai.
Susitikimo metu profesorius A. Žebrauskas atvykusiems svečiams papasakojo apie Žemaitijos vietą Europos istorijoje, regiono savitumą ir jo raidos bruožus. Jis pristatė Žemaičių kultūros draugijos veiklą, aptarė Žemaitijos indėlį formuojantis Lietuvos valstybei ir pabrėžė, kad Žemaitija nuo pat pirmųjų Lietuvos paminėjimų Europos žemėlapiuose buvo įvardijama kaip atskira istorinė teritorija. Tai liudija apie tris šimtus kartografinių dokumentų. Profesorius priminė, kad Žemaitijos reikšmė Lietuvos valstybingumui ryški nuo XIII amžiaus iki šių dienų, o Saulės ir Durbės mūšiai iš esmės pakeitė Lietuvos istorijos kryptį.
Profesorius J. Pabrėža dėmesį skyrė žemaičių kalbai ir jos rašybai. Buvo aptarta kalbos struktūra, vartosena ir galimi rašybos standartizavimo keliai. Akcentuota, kad pastaraisiais metais žemaičių kalbos ir tapatybės stiprinimui nuveikta nemažai: 2022 metais septynios savivaldybės paskelbė Žemaitijos metus, pirmieji tai padarė Telšiai, o 2024-aisiais prie iniciatyvos prisijungė dar šešios savivaldybės. Rengiami žemaičių rašybos kursai, į žemaičių kalbą verčiamos knygos, leidžiami žurnalai ir laikraščiai, o žemaičių kalba įregistruota kaip 572-oji pasaulio kalba.
Diskusijoje taip pat aiškiai atskirta etnografinė ir istorinė sampratos. Pabrėžta, kad etnografija nėra tapati istoriniam regionui, kuris susiformuoja dėl reikšmingų istorinių įvykių ir politinės raidos. Šiandien galiojančiame Etninės kultūros valstybinės globos įstatyme Žemaitijos istorinis aspektas faktiškai eliminuotas, paliekant tik etnografinį matmenį. Diskusijos dalyviai kėlė tikslą siekti Europoje įprastos praktikos – teisiškai įtvirtinti Žemaitiją kaip istorinį Lietuvos regioną. Akcentuota, kad tai svarbu ne dėl simbolikos, o dėl pareigos išsaugoti regiono tapatybę ateities kartoms.
Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė V. Turauskaitė pristatė grupės tikslą inicijuoti Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų Žemaitijos kaip istorinio Lietuvos regiono su sostine Telšiais bei regioninės žemaičių kalbos teisinį įtvirtinimą.
Kultūros ministrės prašyta įsitraukti į šias diskusijas, bendradarbiauti ir tarpininkauti su kitomis institucijomis. Nuosekliai pabrėžta būtinybė saugoti Žemaitijos kultūros paveldą, užtikrinti žemaičių kalbos gyvybingumą ir stiprinti regiono matomumą valstybės politikoje.
Po pietų ministrė kartu su meru T. Katkumi susitiko su Telšių rajono kultūros įstaigų vadovais. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vykusiame pokalbyje atvirai aptartos kasdienės kultūros srities problemos: specialistų trūkumas, per aukšti kvalifikaciniai reikalavimai kaimiškųjų kultūros centrų vadovams, darbo užmokestis, perkvalifikavimo galimybės, pasirengimas Dainų šventėms, meno kolektyvams keliami reikalavimai siekiant aukštesnių kategorijų, taip pat bibliotekoms skiriamų lėšų naujoms knygoms stygius.
Vizito metu ministrė V. Aleknavičienė taip pat apsilankė Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje, Rainių Kančios koplyčioje, Telšių kultūros centre, Žemaičių muziejuje „Alka“, apžiūrėjo modernizuojamą Žemaitės dramos teatrą.
Varniuose ministrė aplankė Žemaičių vyskupystės muziejų, apžiūrėjo planuojamą tvarkyti vyskupo Motiejaus Valančiaus namą.
