Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Sekmadienis, 6 liepos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Kuo mums naudingos pelkės?

Kuo mums naudingos pelkės?

Paulius Liškauskas
2024-07-01
Naujienos
Laikas: 3 min skaitymo
Nusausinta žemapelkė, kurią buvo mėginama paversti kultūrine pieva / D. Matulevičiūtės nuotr.

Nusausinta žemapelkė, kurią buvo mėginama paversti kultūrine pieva / D. Matulevičiūtės nuotr.

FacebookTwitterLinkedin

Sovietmečiu melioracijai buvo skiriama daug resursų, todėl šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti jos nepaliestą pelkę. Suprantant anuomet padarytą žalą, kuri neapsiriboja vien pelkėms būdingos augalijos ir gyvūnijos sunaikinimu, šiandien pelkinės buveinės yra intensyviai atkūrinėjamos.

„Pelkių vaidmenį sunku apibrėžti keliais žodžiais dėl jo visapusiškumo“, – sako LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje gamtosaugos eksperte dirbanti botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Pasak jos, visų pirma, pelkės yra reikšmingos vandens apytakos ciklo procesuose. Įvairiais metų laikais jos sugeria kritulių pavidalu žemę pasiekiantį vandenį, neleidžia jam greitai pasišalinti. Ypatingai sugerti drėgmę geba ne tik durpės, bet ir pelkėse augantys kiminai. Jie gali sugerti iki 30 kartų daugiau vandens nei jie patys sveria. Tokiu būdu, pelkės, iš lėto atiduodamos sukauptą vandenį, palaiko gruntinių vandenų lygį, šiltuoju metų laiku neleidžia nusekti ežerams, greitai išdžiūti upeliams.

Įdomupaskaityti

Pradedamas įgyvendinti projektas „Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas Telšių regione“

Pradedamas įgyvendinti projektas „Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas Telšių regione“

2025-07-01
Baigtas Biržos tilto remontas

Baigtas Biržos tilto remontas

2025-06-30

Pelkės taip pat apsaugo dirvožemį nuo perdžiūvimo sausrų metu. „Jeigu ilgesnį laiką nelyja, pokyčius greitai pajunta ir žmonės – grybai neauga, mėlynių nėra, bet jų galima rasti papelkiuose“, – pažymi pašnekovė.

Ilgalaikėje perspektyvoje pelkės svariai prisideda prie tokių ekstremalių reiškinių kaip gausių liūčių sukeltų potvynių ir didelių karščių prevencijos. Įdomu tai, kad pelkingose vietovėse visuomet vyrauja švelnesnė oro temperatūra. Kaitriomis vasaros dienomis prie pelkių – vėsiau, o žiemą šios vietovės išvengia didelių šalčių.

Išsiskiria augmenija ir gyvūnija

„Kalbant apie biologinę įvairovę, pelkėse aptinkamų rūšių skaičius nėra didelis. Tačiau didžioji dalis jų gyvena būtent tik pelkėse. Todėl nusausinę pelkes, mes prarastume įvairių tipų organizmų – ne tik augalų, bet ir gyvūnų, ir grybų – rūšių“, – sakė mokslininkė.

Jos teigimu, pelkių sausinimas neigiamai paveiktų ir mūsų pamėgtų spanguolių išlikimą. „Įdomus dalykas, kad spanguolės, net ir peržiemojusios, suminkštėjusios yra tinkamos valgyti. Jos nesupūva dėl jose esančios benzoinės rūgšties, kuri yra natūralus konservantas. Jos tik įgyja kitokį skonį kurį gurmanai vertina labiau, nei šviežių uogų“.

Galiausiai, pelkės yra nemažo visuomenės susidomėjimo sulaukiantis rekreacinis objektas. Pašnekovė tikino, kad tai buvo galima pastebėti ypač pandemijos metu, kai prie pažintinių takų buvo problematiška rasti laisvą automobilio stovėjimo vietą, o Varnikų pažintiniame take (Trakų istoriniame nacionaliniame parke), lankytojų srautus turėjo reguliuoti policija.

Pelkės veikia kaip teršalų filtrai ir puikios CO2 talpyklos

Matulevičiūtės teigimu, pelkės taip pat sugeria ir neutralizuoja dalį teršalų, kurie į dirvožemį patenka iš dirbamų, tręšiamų laukų. Tokiu būdu yra apsaugomi gruntiniai vandenys ir paviršinio vandens telkinių kokybė. Pastaroji dažnai gali atrodyti kaip plika akimi sunkiai įvertinamas ir pamatuojamas dalykas. Visgi, prastėjantį telkinių vandenį greitai išduoda atsirandantys pokyčiai: besikeičianti vandens telkinio augalija, apaugimas aukštaisiais helofitais ir vandens augalais, kintantys žuvų ištekliai, dumblėjantis dugnas, mažėjantis vandens skaidrumas.

„Pelkės taip pat pasižymi intensyviu anglies dioksido sugėrimu ir jo kaupimu augaluose, o jiems nunykus – durpių klode. Nusausinus pelkę, atsiranda reiškiniai, prisidedantys prie klimato kaitos pokyčių“, – pažymi botanikė.

Pasak jos, dėl sausinimo į durpių klodą prasiskverbus deguoniui, prasideda durpių mineralizacija ir šio proceso metu susidaręs anglies dioksidas vėl patenka į orą. Be to, sausinant pelkes, durpių skaidymosi metu, susidaro tirpūs azoto ir fosforo junginiai. Jie nuteka pelkes sausinančiais kanalais ir patenka į gruntinius vandenis bei paviršinio vandens telkinius ir pablogina jų būklę.

Nusausintos pelkės – ir rizikinga, ir nuostolinga

Be jau minėtų neigiamų pelkių sausinimo padarinių, svarbus ir dar vienas. Tai – nusausintų durpynų gaisrų rizika. „Durpynų gaisrai yra neretas reiškinys Lietuvoje. Durpės įsiplieskia kaip parakas – pakanka kibirkšties, o užgesinti yra be galo sunku. Durpynų gaisrai kartais trunka kelias savaites, ypatingai, kai durpių klodas yra labai giliai nusausintas“, – teigė D. Matulevičiūtė.

Anot pašnekovės, durpynų gaisrų dūmai gali apkartinti gyvenimą ir sukelti sveikatos problemų ne tik aplinkiniams gyventojams. Kaip pavyzdį ji pateikė praėjusių metų vasarą kelias savaites Rusijoje Karaliaučiaus srityje degusius durpynus, iš kurių vėjo nešami dūmai vargino ne tik Rusnės ir Šilutės gyventojus, bet pasiekė ir Kuršių neriją.

Dažnai nusausinti durpynai yra panaudojami žemės ūkyje. Anot mokslininkės, vienas iš panaudojimo būdų – užsėjimas kultūrinių pievų žolių mišiniais. „Tai nėra pati didžiausia blogybė, nes durpingos pievos, jei ne per daug nusausintos, sugeba kaupti anglies dioksidą. Bet jeigu ši žemė yra ariama, tada gavęs deguonies tas durpių klodas atpalaiduoja anglies dioksidą labai sparčiai“.

Pašnekovė pažymėjo, kad vis dėlto žemės ūkiui pritaikyti nusausintą pelkę sunku – pernelyg nusausintos durpės yra nepalanki terpė augalams augti: „Dažnai per daug nusausintos pelkės yra apleidžiamos. Ir tokie plotai tampa piktžaizdėmis – sugadinę brangią ekosistemą, ją paverčiame menkaverčiu žemės plotu“.

Naturalit.lt informacija

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Telšiai investuoja į efektyvų atliekų tvarkymą
Naujienos

Telšiai investuoja į efektyvų atliekų tvarkymą

2025-06-30
Rasų šventė prie Kubilių piliakalnio
Kelmė

Rasų šventė prie Kubilių piliakalnio

2025-06-27
Plungiškiai iškovojo gausybę medalių
Naujienos

Plungiškiai iškovojo gausybę medalių

2025-06-26
Vanduo
Aplinka

Preiliškiai pastebėjo, kad vandens skonis ar kvapas tapo neįprastas

2025-06-25
Vasaros Mažeikių rajono autobusų tvarkaraščiai
Mažeikiai

Vasaros Mažeikių rajono autobusų tvarkaraščiai

2025-06-25
Joninės Rietave
Naujienos

Joninių šventė Rietave

2025-06-25
Mažeikiai turi naują savivaldybės administracijos vadovą
Mažeikiai

Mažeikiai turi naują savivaldybės administracijos vadovą

2025-06-24
Mažeikių muziejus pasitinka su atnaujinta aplinka
Mažeikiai

Mažeikių muziejus pasitinka su atnaujinta aplinka

2025-06-24
Naujas Baltasis kryžius – atminimui išsaugoti
Kultūra

Naujas Baltasis kryžius – atminimui išsaugoti

2025-06-24
Mažeikiuose – trečioji katino skulptūra
Mažeikiai

Mažeikiuose – trečioji katino skulptūra

2025-06-22

Skaitomiausia

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone
Įdomu

Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone

2025-07-04
Telšių apskrities policijos paros įvykių suvestinė

Telšių apskrities policijos paros įvykių suvestinė

2025-03-08
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02
Žalia šviesa pėsčiųjų ir dviračių takui Tauragėje, Purienų gatvėje
Aplinka

Pajūryje bus nutiesta 4,3 km pėsčiųjų ir dviračių takų – poilsiautojai jais naudosis jau kitą vasarą

2025-06-30

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

D. Tarolis papildė „Neptūną“

D. Tarolis papildė „Neptūną“

2025-07-06
Valstybės dienai skirti renginiai Neringoje

Valstybės dienos renginiai Neringoje

2025-07-05
Valstybės diena Palangoje

Valstybės diena Palangoje

2025-07-04
Numatytos šliužų naikinimo priemonės Mažeikių rajone

Numatytos šliužų naikinimo priemonės Mažeikių rajone

2025-07-04
 XII pasaulio lietuvių sporto žaidynes Palangoje

 XII pasaulio lietuvių sporto žaidynes Palangoje

2025-07-03
D. Songaila – naujasis Šiaulių ekipos treneris

D. Songaila – naujasis Šiaulių ekipos treneris

2025-07-03

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone

Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone

2025-07-04

Naujausi

D. Tarolis papildė „Neptūną“

D. Tarolis papildė „Neptūną“

2025-07-06
Valstybės dienai skirti renginiai Neringoje

Valstybės dienos renginiai Neringoje

2025-07-05
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.