Vandens transporto priemonių avarijos, susidūrimai su stacionariu objektu arba asmeniu – tai tik keli scenarijai, galintys nutikti net ir labiausiai patyrusiam laivo kapitonui ar vairininkui.
Rizika patirti nelaimę vandenyje tokia pat didelė, kaip ir sausumoje, o žala gali viršyti net šimtus tūkstančių eurų. Nors pavojai sausumoje ir vandenyje vienodai dideli, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, o štai Laivų savininkų civilinės teisinės atsakomybės draudimas – ne.
„Prieš daugiau nei dešimtį metų nebuvo privalomas ir sausumos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Daugelis Lietuvos vandens transporto priemonių savininkų ir valdytojų iki šiol nesidraudžia, aklai pasitikėdami savo fortūna. Kol nėra privalomų įstatymų, pasikliaujama tik žmonių mentalitetu ir rizikos suvokimu. Pastebėjome tendenciją, kad vandens transporto priemonių, ypač pramoginių, savininkai dažniau renkasi kasko draudimą. Jie nori apsaugoti savo laivą, jachtą ar vandens motociklą nuo techninių apgadinimų, vagysčių ir kitų rizikų, nepagalvodami apie civilinę atsakomybę. Nors civilinės atsakomybės draudimo įmokos ir mažos, tačiau daugelis vandens transporto priemonių savininkų ir valdytojų vis tiek draustis nesiryžta.
Komercinių laivų segmente pastebėta tendencija rinktis ir civilinės atsakomybės, ir kasko draudimus. Todėl šiame segmente fiksuojame daugiau atsitikimų, o ir žalos sumos viršija dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų. Šių laivų savininkai patiria didesnių nuostolių. Tokiam laivui užkliudžius stacionarų objektą žala gali siekti tūkstančius eurų“, – pasakojo Vitalijus Palionis, ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Jūrinių ir gabenimo rizikų draudimo produkto vadovas.
Klaida gali brangiai kainuoti
Eksperto teigimu, didžiausi pavojai gresia komerciniams laivams. Jie veiklą vykdo ištisus metus, yra dideli, tad kiekvienas pažeidimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. BTA duomenimis, didžiausia tokiam laivui skirta išmoka viršijo 100 tūkst. eurų. Laivui užkabinus stacionarų objektą, buvo pažeistas vidinis laivo mechanizmas. Šiuo metu BTA yra apdraudusi kelias dešimtis tokio tipo laivų. Skaičiuojama, kad nuo 2014 metų vidutinis įmokų skaičius sumažėjo, tačiau išmokos išaugo.
Pernai BTA išlaikė lyderio pozicijas laivų civilinės atsakomybės ir kasko draudimo rūšyse. 2014 m. bendrovė užėmė daugiau nei 64 proc. laivų civilinės atsakomybės draudimo rinkos, bei daugiau nei 46 proc. laivų kasko draudimo rinkos.
Pavojus tyko ir sausumoje, ir vandenyje
Iš viso Lietuvos vidaus vandenyse įregistruota apie 18600 motorinių ir burinių vidaus vandenų transporto priemonių. Ir kasko, ir civilinės atsakomybės draudimas kainuoja nedaug, tačiau vandens transporto priemonių savininkai vis dar nenoriai investuoja į šią paslaugą. Tačiau kaip ir keliuose, nenumatytų įvykių pasitaiko ir vandens telkiniuose.
Štai Šilutėje upe plaukęs pramoginis laivas pasiekė tokį greitį, kad laivavedys nesugebėjo jo suvaldyti, su visu laivu įšoko į krantą ir plaukdamas sausuma kliudė tilto atramą. Nuo jos atšokęs laivas taranavo krante stovintį džipą.
Taip pat prieš kurį laiką Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnams teko į savo laivą priimti už borto iš motorinės valties iškritusį laivavedį. LSLA pareigūnai pasivijo valtį, vairininkas į ją įšoko ir sustabdė.
Laivybos infrastruktūra nepakankamai išvystyta
Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, lietuviai labiausiai domisi pramogine laivyba – motoriniais ir buriniais pramoginiais laivais, vandens motociklais. Tai liudija ir šių laivų skaičius. Žmonės domisi ir pasigenda naujų keleivinių laivų, keltų maršrutų, kuriais galėtų reguliariai plaukti iš Kauno Nemunu žemyn iki Klaipėdos ar Nidos ir atgal.
Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjas Domijanas Popovas teigia, kad laivyba Lietuvos vidaus vandenų keliais nėra pakankamai išvystyta, nes nesukurta tinkama prieplaukų infrastruktūra, nėra kilnojamų degalinių ir daugelio kitų reikalingų įrengimų. Tačiau pastebima, jog po krizės laivyba Lietuvoje ima atsigauti, perkama vis daugiau modernių ir Europinius reikalavimus bei standartus atitinkančių laivų.
Navigacijos laikotarpiu intensyviausia laivyba vykdoma tuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose, kur yra įrengti valstybinės ar vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai: Kuršių mariose, Nemuno žemupyje, Kauno mariose, Nemuno atkarpoje ties Druskininkais, Neries atkarpoje Vilniuje ir kituose didžiuosiuose vandens telkiniuose.
