Žmonių, ypač gyvenančių kaime, panika bei labai padidėjęs skaičius beglobių šunų, kačių. Perpildyti gyvūnų globos namai, o miesteliuose, kaimiškose vietovėse šlitinėja dar daugiau bešeimininkių gyvūnų. Tokios yra pasekmės praėjusių metų pabaigoje išplatintos žinios, kad nuo 2016 metų sausio 1 d. privalu vykdyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 7 straipsnį „Gyvūnų registravimas ir ženklinimas“. Jis įpareigoja kačių, šunų ir šeškų savininkus ženklinti augintinius mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.
Ar laiku Lietuvoje įvesta prievolė ženklinti minėtus gyvūnus, ar tinkamai tam pasiruošta? O gal tai tėra gudrus verslo planas, papildysiantis pinigines mikroschemų gamintojams ir veterinarams?
Mažinant beglobių gyvūnų skaičių jis didėja
„Prisijungėme prie atsakingų valstybių, kurios rūpinasi gyvūnais augintiniais ir stengiasi sumažinti beglobių gyvūnų skaičių garantuojant jų atsekamumą“, – kodėl Lietuvoje privalu šunis, kates ir šeškus ženklinti mikroschemomis ir registruoti, aiškina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska.
„Masiškai atsisakoma šunų, kačių! Daugiau beglobių gyvūnų atsirado prieš Kalėdas, o po Naujųjų – masiškai daugėja! Kasdien randame 4–5 šuniukus, kačiukus ir neatsiginame skambučių – žmonės prašo priimti gyvūnus, kuriuos rado. Negali būti didesnės nesąmonės už privalomą kačių, šunų, šeškų čipavimą! – piktinasi Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė. – Neturime pajamų prižiūrėti ir sučipuoti tokį perteklių beglobių gyvūnų. Juk valstybė nefinansuoja gyvūnų globos įstaigų! Norės žmogus pasiimti šuniuką – jo duomenis privalėsime perkelti. Bet juk turime rūpintis gyvūnais, ne popierizmu!“
Pasak R. Liberienės, valdžia, įvesdama privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą, užsiima lobizmu, pinigaujasi, net tinkamai nepasiruošė šiai prievolei: „Įvedė ją ir žiūri, ar pavyks.“ Antai nėra bendros gyvūnų duomenų bazės. Nepagalvota, kaip kaimo bobutė ar senelis nugabens augintinį veterinarui paženklinti, registruoti, ar įstengs iš varganos pensijos sumokėti už paslaugą.
„Vos keturiose valstybėse įvestas privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas, kitose – tik rekomenduojamas. Švedijoje privalomas, tačiau ar tenykščių žmonių uždarbis – kaip lietuvių? Pasirašiau facebooke peticiją prieš privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą. Praėjusį pirmadienį 15 tūkst. parašų jau buvo“, – sako R. Liberienė. Jos nuomone, žymėti mikroschemomis būtina į užsienį vežamus bei kilmingus šunis, kates, bet tikrai ne visus. Valdžia, užuot vertusi gyvūnus augintinius čipuoti, galėjo žmones raginti juos kastruoti, tada ir būtų mažiau beglobių šunų, kačių. „Mano du kilmingi šunys su mikroschemomis ir registruoti, o kitų augintinių nė neketinu čipuoti. Turiu katę, kuri neis į lauką, nė kai langas atvertas. Ar šeškutis bėgioja po kiemą? Namie tūno! Be to, visos mano „mergos“ sterilizuotos!“ – kodėl neskubės vykdyti naujos prievolės, aiškina R. Liberienė.
Išmesti gyvūnai tuština biudžetą
„Mūsų seniūnija – netoli Kauno. Joje nuo Naujųjų metų daugėja miestiečių atvežtų ir paliktų šunų, kačių, – pastebi Nijolė Averkienė, laikinai einanti Prienų r. Pakuonio seniūnės pareigas. – Jei išmesti gyvūnai būtų pažymėti, žinotume, kas taip pasielgė. Kol kas daugės atvejų, kai nejautrūs žmonės, vengdami išlaidų už gyvūnų ženklinimą, juos paleis toli nuo namų nuvežę. Tad ir mūsų miestelyje, visoje seniūnijoje dar daugės beglobių šunų, kačių. Gaila jų – alkani nyksta akyse. Kai kurie benamiai šunys gąsdina į mokyklą einančius vaikus. Gavę panašų pranešimą, skambiname į gyvūnų globos įstaigą, su kuria esame sudarę sutartį, kad sugautų ir išvežtų beglobį šunį ar katę.“ Pasak N. Averkienės, prieš įvedant eurą sugauti ir išvežti beglobį šunį seniūnijai atsiėjo 300–400 Lt, nelygu, koks atstumas, gyvūno svoris. Tada seniūnija buvo pasirašiusi sutartį su Marijampolės gyvūnų globos įstaiga. Šiais metais beglobių gyvūnų sugavimo ir išvežimo sutartis sudaryta su Marijampolės r. Uosinės kaime veikiančia gyvūnų prieglauda „Mindraja“. Jos įkainiai: šuns sugavimas – 32 Eur, laikymas 10 dienų prieglaudoje – 10 Eur, karantinavimas – 28 Eur, numarinimas, jei neatsiras šeimininko ar sunkiai sirgs, – 20 Eur. Prie šių seniūnijos išlaidų prisideda ir mokestis už gyvūnų išvežimą. Arčiau Pakuonio veikianti gyvūnų globos įstaiga – „Penkta koja“ Linksmakalnyje – neteikia beglobių gyvūnų sugavimo ir atsivežimo paslaugos. N. Averkienė klausia, kaip seniūnijos darbuotojams, neturintiems specialios įrangos, pagauti ir atvežti į Linksmakalnį beglobį sprunkantį šunį, kuris dar ir apkandžioti gali?
Neišgalės čipuoti
„Nežinau, ką reikės daryti… Veterinarai baisius pinigus ima už gyvūnų ženklinimą. Mano pensija – 230 Eur, o šuneliai – keturi, tiek pat kačių. Šuneliai – mano asmens sargybiniai: man padeda apsisaugoti, mat gyvenu vienkiemyje. Šuneliai ir karvę, ir arklį prižiūri – praneša, kai atitrūksta. Vienaip loja, kai technika keliu važiuoja, kitaip – kai svetimas į kiemą įsuka, dar kitaip – kai avytė naktį tvarte ėriuojasi ar stirna ateina. Kaip aš be šunelių?.. Katės vasarą išeina iš namų, o žiemai grįžta. Ar jas sulaikysi? Nejaugi teks baudą mokėti, jei sučipuotas už namų teritorijos ras? Pasijuokimui, o ne gyvūnų gerovei tokie įstatymai kuriami! Alytuje, girdėjau, 30 Eur ima už čipavimą! – piktinasi Prienų r. Pašventupio kaimo gyventoja Regina Viktorija Garmienė. Ji viliasi, kad valdžia atsitokės – priims nutarimą taikyti kaimo žmonėms nuolaidas už gyvūnų ženklinimą. Moteris sako esanti smulki ūkininkė. Ūkelis pelno neduoda. Krutanti jame vien todėl, kad krutėtų, kitaip sakant, kad gyventų, o augintiniai šuneliai, katytės – savi ir priklydę, padeda krutėti, taigi ir gyventi. „Maža naudos iš ūkelio. Tiek, kad kruti – išjudini savo sąnarius, nors ir rėplomis ar lazdele pasiramsčiuodamas prie gyvulėlių eidamas, nes žinai, kad negali be priežiūros jų palikti. Sustingtum vienas laukuose gyvendamas ir nekrutėdamas. Ir vanduo netekėdamas smirsta“, – tvirtina R. V. Garmienė, pagal išsilavinimą zootechnikė. Ji sako visada savo gyvūnus paskiepijanti nuo pasiutligės – ir arklį, ir šunelius, kates, juk juos šia liga gali užkrėsti į vienkiemį atklystančios lapės, mangutai. Moteris nesupranta, kodėl mikroschemomis reikia žymėti augintinius: „Vienas šuo pririštas prie grandinės, trys neišleidžia manęs iš akių, net po kojomis painiojasi, kai dirbu, – neina iš sodybos.“
V. Garmienė pasakoja, jog kai kurie kaimynai ketina savo šunis, kates pakabinti ant virvės, nes neišgali čipuoti.
Pašnekovė baiminasi, kad bus nubausta, kai tikrintojai sodyboje aptiks šeriamų priklydusių šunų, kačių be mikroschemų.
Bomba sprogo, nes nepasiruošta
Averkienė pastebi, jog Pakuonio seniūnijos žmonės neskuba čipuoti kačių, šunų. Jie nepatenkinti tokia prievole, laiko ją valdžios ir veterinarų pasipinigavimu. Tą patį teigia kitų seniūnijų vadovai, pripažindami, jog gyventojams, pačioms seniūnijoms labai trūksta informacijos, kodėl būtina mikroschemomis ženklinti gyvūnus augintinius ir kokia šios prievolės vykdymo tvarka.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sutinka, kad būta gražaus laiko pasiruošti kačių, šunų ir šeškų ženklinimo mikroschemomis prievolei. Deja, nepasiruošta, nepagalvota apie lėšas kaimo gyventojams padėti ženklinti jų gyvūnus, todėl priešnaujametė žinia apie privalomąjį ženklinimą šalyje sukėlė sprogusios bombos efektą.
Naujos redakcijos LR Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymas Seime patvirtintas bei Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas 2012 metų spalio 3 d. Vykdyti jo 7 straipsnį nutarta nuo 2016 m. sausio 1 d. Per trejus metus galima buvo šviesti gyventojus gyvūnų ženklinimo tema, o įsigilinus į jų socialinę padėtį pagalvoti apie nuolaidas už čipavimą.
ŽŪM užtruko kurdama gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles. Jas žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė patvirtino praėjusių metų gruodžio 19 d.
Kaip vykdyti šunų, kačių, šeškų ženklinimo ir registravimo prievolės kontrolę, nevienodai supranta kontroliuoti turinčios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovaujantys darbuotojai.
Eis ar neis po kiemus?
Kai kurie VMVT padalinių vadovai, paklausti, ar praėjus keturiems mėnesiams bus einama į kiemus, namus tikrinti, ar sučipuoti šiais metais atvesti šunys, katės, šeškai, atsako, jog tai daryti įpareigoja Gyvūnų gerovės įstatymas. Neva baudos už šįmet atvestų gyvūnų augintinių nesučipavimą bus skiriamos jau nuo gegužės 1 d., vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, mat vykdyti gyvūnų ženklinimo ir registravimo kontrolę pavesta VMVT.
Tačiau VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis teigia kitaip: „VMVT kontrolė – tai ženklinimo organizavimas. VMVT neturi teisinio pagrindo bausti gyventojų. Nuo gegužės 1 d. mūsų inspektoriai tikrai nevaikščios po kiemus, namus tikrinti, ar gyvūnai paženklinti. VMVT darbuotojų tikslas – ne bausti, o padėti gyventojams suprasti gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarką bei suvokti, jog ženklinimas naudingas, ne nuostolingas.“
Pasak E. Mecelio, baudos bus taikomos išskirtinais atvejais, pavyzdžiui, kilus incidentui, kai šuo apkandžioja žmogų ar kai gyvūnas bešeimininkiu tampa dėl jo savininko aplaidumo. Be to, baudos bus skiriamos vadovaujantis nauju dokumentu – Administracinių nusižengimų kodeksu.
Vienkiemių žmonėms – papildomas stresas
Prienų VMVT viršininkas Gediminas Banys sako tikįs, jog kurį laiką risis banga, kai daugės beglobių gyvūnų: „Kai kurie žmonės tikrai paleis savo šunis, kates.“ Vis dėlto, pasak pašnekovo, pagaliau žmonėms privalu suprasti, jog jų gyvūnas augintinis turi gyventi kaip dera – saugiai, paskiepytas. Dingusį paženklintą nesunku bus grąžinti savininkui.
„Seniai Lietuvoje reikėjo ženklinti kates, šunis – nebūtų tiek daug beglobių. Šiukšlynuose – aibė kačių, veisiasi be galo. Dabar, įvedus privalomą ženklinimą, žmogus, nusprendęs įsigyti katę ar šunį, šešką, turės atsakingiau elgtis – pagalvoti, ar įstengs gyvūną kastruoti, skiepyti, ar apskritai verta jį įsigyti, – sako G. Banys. – Suprantu kaimo žmones – jie neturi tiek pajamų, kaip miesto. Telksime veterinarus, rekomenduodami jiems ženklinti kaimo žmonių augintinius pigiau. Eisime į kiemus siūlydami šią paslaugą“, – sako G. Banys.
Averkienė pastebi, jog kaimo žmonės, ypač vienkiemių, vienišieji, yra baugūs, nepatiklūs – sutrinka apsilankius nepažįstamiesiems.
Mikroschemos – iš patvirtintų tiekėjų
ŽŪM specialistė A. Voicechovska, paklausta, kokiomis ir kur įsigyjamomis mikroschemomis bus ženklinami šunys, katės, šeškai, sako: „Jie ženklinami ryžio grūdo dydžio mikroschemomis, tinkamomis ženklinti arklinių šeimos gyvūnus, įleidžiant jas švirkštu. Mikroschemos turi atitikti tarptautinį ISO standartą. Jų veterinarai įsigis ten, kur lig šiol įsigyda-
vo, – iš tiekėjų, iš kurių įsigydavo ir veterinarinius prietaisus, įrangą.“ Pasak pašnekovės, veterinaras, gyvūną paženklinęs standartus neatitinkančia mikroschema, kurios duomenys po metų kitų tampa nenuskaitomi, įkliuvęs gali netekti licencijos. A. Voicechovska patikina, kad ISO standartus atitinkanti mikroschema – visam laikui. Jos nereikia nei keisti, nei atnaujinti.
Tačiau Prienų VMVT viršininkas G. Banys teigia laukiąs, kol bus patvirtinti patikimų mikroschemų tiekėjai. Tik patvirtinus sutelktieji veterinarai siūlys gyventojams mikroschemų įstatymo gyvūnams paslaugą.
Pasak A. Voicechovskos, tik svarstoma, ar tvirtinti tiekėjus, iš kurių galima įsigyti mikroschemas. VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo E. Mecelio teigimu, iš tiesų bus patvirtinti tiekėjai, iš kurių tegalima bus mikroschemas įsigyti.
A.Voicechovska pataria gyvūnų savininkams nepanikuoti, o kurių augintiniai atvesti iki 2015 metų gruodžio 31 d. – neskubėti: „Tokius gyvūnus paženklinti ir užregistruoti privalu iki 2017 metų balandžio 1 d. Pasidomėkite, kas pigiau ženklina. Drąsiai klauskite veterinaro, kiek paslauga kainuoja, ar į kainą įeina ir gyvūno registravimas. Užregistruoti gyvūną galite ir patys, jei tokia paslauga per brangi. Gyvūną mikroschema paženklinęs specialistas įklijuoja į dviejų egzempliorių prašymą lipduką su jos numeriu ir kodu, pasirašo. Su tokiu prašymu per 7 dienas atvykstate į VMVT padalinį ir užregistruojate paženklintą augintinį.“
Kartu skiepijami ir nuo pasiutligės
Gyvūnų teisių apsaugos nevyriausybinės organizacijos vadovė B. Kymantaitė, paklausta, ar Lietuva ne per anksti įsivedė privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą (juk tai nemažai kainuoja, daugelis šalies žmonių skursta), sako: „Lietuva – 21 ES valstybė iš 28, kuri įsivedė privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą mikroschemomis. Gyvūnai augintiniai ženklinami net Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje – kur dar opesnė socialinė situacija. Vienose valstybėse privalu ženklinti tik kates, kitur – tik kales, trečiose – ir kates, ir kales. Lietuvoje labai daug beglobių kačių. Gyvūnų prieglaudose ir šeškų atsiranda. Ženklinimo tikslas – garantuoti gyvūno gerovę! Juk gyvūnai nuklysta, badauja. Kai paženklinti, juos galima grąžinti šeimininkams. Jei šie piktybiškai elgiasi su augintiniu, neišsigins bausmės. Įvedus gyvūnų ženklinimą, jų savininkai turės prisiminti ir pareigas: kad gyvūnas – ne vien malonumui. Įsigytą gyvūną privalu ir skiepyti, kastruoti!“
Kymantaitė pabrėžia, jog gyvūnai augintiniai ženklinami dėl pačių jų savininkų saugumo: „Poreikis identifikuoti gyvūnus augintinius atsirado ir todėl, kad jie imlūs pasiutligei. Lakstydami palaidi gali nuo laukinių gyvūnų užsikrėsti pasiutlige. Ignalinos rajone net aptvare laikomą šunį užkrėtė pasiutusi lapė jį apkandžiojusi. Visą šeimą reikėjo nuo pasiutligės skiepyti.“ Pašnekovė aiškina, jog mikroschema ženklinant gyvūną jis paskiepijamas nuo pasiutligės. Skiepą reikia atnaujinti po trejų metų, išskyrus atvejus, kai skiepo instrukcijoje nurodyta, kad jis galioja trumpiau.
Ką daryti žmogui, kuris priglaudžia, šeria atklydusius gyvūnus, tačiau baiminasi, kad tikrintojai beglobius palaikys jo gyvūnais ir baus, kad nepažymėjo? Pasak B. Kymantaitės, reikėtų skambinti į gyvūnų globos įstaigą, kad paimtų beglobius. Neva kai gyvūnai bus sužymėti, nė nebus beglobių.
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė
