Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, apibendrindama pirmo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapo rezultatus teigia, kad universitetai pasirinko kokybės kelią. Šiandien Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skelbia kvietimus studijuoti pretenduojantiems į visas 40 Lietuvos aukštųjų.
„Džiugu, kad šiemet visi universitetai ir beveik visos kolegijos pirmą kartą solidariai taikė sutartą stojamąjį balą: ne mažiau kaip 3 į universitetus ir ne mažiau 1,6 į kolegijas. Tai turėjo įtakos ir priimamų studentų skaičiaus mažėjimui, tačiau priimtieji yra geriau pasirengę studijoms, taip pat ir į mokamas vietas. Po šiemetinio priėmimo pirmojo etapo galima sakyti, kad diplomų malūnai nyksta iš Lietuvos universitetų“, – sako J. Petrauskienė.
Vienintelė Marijampolės kolegija į valstybės nefinansuojamas vietas priėmė studentų, turinčių prastesnius rezultatus. Žemesnį stojamąjį balą taikė ir pora nevalstybinių kolegijų.
Galutiniai priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės tik rugpjūčio pabaigoje. Tačiau esminiai kontūrai aiškūs jau dabar. Pasak ministrės, šiemet stojantieji perbraižo aukštojo mokslo žemėlapį, rinkdamiesi didžiausias ir stipriausias aukštojo mokslo įstaigas – Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Gedimino technikos universitetus bei dvi kolegijas – Vilniaus ir Kauno. Jos pagal norinčiųjų studijuoti skaičių nusileidžia tik Vilniaus universitetui.
„Matau tik vienintelį kelią, kuris įvardintas ir aukštojo mokslo reformos dokumentuose – išteklių sutelkimas. Regioniniai aukštojo mokslo židiniai tikrai svarbūs, jie turi orientuotis į tai, ką turi stipriausia: į tas sritis, kuriose atlieka mokslinius tyrimus, turi gerą dėstytojų komandą, galinčią auginti naujos kartos specialistus. Aukštasis mokslas turi pasižymėti išskirtinai aukšta kokybe“, – pabrėžia ministrė.
Šiais metais toliau ryškėja tendencija rinktis perspektyvias, darbo rinkoje paklausias specialybes – mediciną, informacines technologijas, inžineriją. Dalis aukštųjų mokyklų siūlomų studijų nesukėlė stojančiųjų susidomėjimo, nesurinko net minimalaus reikiamo studentų skaičiaus ir priėmimas į jas nutraukiamas. Daugiausia tai socialinių ir humanitarinių mokslų programos, kurias siūlo ir kitos aukštosios mokyklos, ir netgi tame pačiame mieste.
„Dalis aukštųjų mokyklų prieš prasidedant studentų priėmimui programas sustambino. Tokią galimybę turėjo visos aukštosios, deja, ne visos padarė šiuos namų darbus, kitos nuėjo priešingu – programų skaidymo – keliu ir nepajėgė pritraukti studentų į daug smulkių, kartais ir tarpusavyje giminingų programų. Tad vaikai savo pasirinkimais studijuoti atliko tai, ko nedrįso padaryti pačios aukštosios mokyklos: sustabdė besidubliuojančias, išsmulkintas, nepopuliarias programas. Prieš tai ne vienerius metus visi matė problemas, į dalį programų vos besurinkdavo pirmakursius, programoje būdavo ir po vieną studentą“, – sako J. Petrauskienė.
Pasak ministrės, ne į visas programas būtina kasmet rinkti kursą, yra specialybių, kur naujų darbuotojų poreikis labai mažas, pavyzdžiui, kartografų, archeologų.
„Stengiamės maksimaliai apsaugoti stojančiųjų interesą rinktis. Todėl šiemet programa, neturinti minimalaus stojančiųjų skaičiaus, uždaroma iki skelbiant pirmojo priėmimo etapo rezultatus, kad stojantieji turėtų pakankamai laiko pasirinkti kitas programas. Uždarius programą, stojančiajam siūlomos artimiausios galimos programos toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje. Šis stojančiojo ir viešasis interesas labai svarbus“, – sako ministrė.
Priėmimas į aukštąsias dar nesibaigė. Suvedus pirmojo etapo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose. Tolesnis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks iki rugpjūčio 24-osios.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
