Reformos turi įvykti žmonėse
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau galima išgirsti tylesnį ar garsesnį nevilties šauksmą, sklindantį iš švietimo sistemos. Nors lydimoje įvairiausių reformų, tačiau realių pokyčių neišgyvenančioje Lietuvos švietimo sistemoje veikiau stebima mažėjimo, nei augimo ar gerėjimo tendencija. Panašu, kad tikrosios reformos pirmiausia turi įvykti ne teisės aktuose, bet žmonėse – vadovuose, mokytojuose, švietimo centrų darbuotojuose, švietimo pagalbos specialistuose ir kituose, tikinčiuose, kad mokykla gali tapti patrauklia vieta mokytis ir dirbti bei ieškančiuose konkrečių būdų, kaip tai padaryti.
Mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė
Siekdama spręsti kilusius sunkumus ir kompleksines problemas, mokykla šiandien turi veikti kaip sutelkta bendruomenė. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis: dažnai ieškoma ne efektyvių problemos sprendimo būdų, bet vis įtikinamesnių įkalčių (ko ir kas nepadarė, ką padarė ne taip). Kita vertus, pedagoginė bendruomenė irgi jaučiasi tarsi „užspeista į kampą“, jau nebežinanti, nei kaip prieiti prie vaiko (juolab prie tėvų), nei kaip prakalbinti.
Žemos mokytojų socialinės emocinės kompetencijos
2014 m. projekto Dramblys.lt partnerių iniciatyva atliktas šalies pedagoginių darbuotojų socialinių emocinių kompetencijų tyrimas parodė, kad mokytojai pasižymi itin žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, nemokėjimu išlaikyti pusiausvyros gyvenime, prastais bendradarbiavimo įgūdžiais. Ar gali mokytojai, patys stokodami emocinio raštingumo, būti pajėgūs šio raštingumo išmokyti vaikus? Siekdami skleisti gerąją socialinio emocinio ugdymo patirtį šalyje ir sukurti ugdymo įstaigoms bendradarbiavimo platformą, projekto partneriai susibūrė ir 2015 m. įsteigė Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociaciją (toliau – Asociaciją).
Organizacijos ir mokyklos susivienijo pokyčiui
Per pusę savo veiklos metų asociacija suvienijo per pusšimtį šalies mokyklų ir kelioliką organizacijų, įgyvendinančių įvairias socialinio emocinio ugdymo programas. Balandžio 20 d. Raseiniuose įvyko pirmasis asociacijos narių susitikimas – praktinė konferencija, skirta pasidalinti socialinių emocinių kompetencijų ugdymo patirtimi. Beveik du šimtai susirinkusių dalyvių aktyviai rinkosi dirbtuvėse „Aš ne kvailys, tik kitaip mąstau ir jaučiu“, „Prieskoniai mokytojo ir mokinio sėkmei“, „Anapus facebook – kartu ir atskirai“, „Meno terapija ugdymui“, „Mokytojo ir mokinio savivertė ir pagarba kitam – sveiko mokyklos klimato pagrindas“. „Šalyje stebiu besiklostančią praktiką – viskas vis mokiniui, vis į mokinį. O mokytojas? Jei pats mokytojas nemoka suvaldyti streso, spręsti konfliktus, išlaikyti pusiausvyrą, pagaliau, laiko save žemesniu už žolę, kurią bet kas gali sutrypt, tai kaip jis visų šių socialinių emocinių įgūdžių išmokys mokininį? Kaip ugdyti aukštą mokinio savivertę – sėkmingo gyvenimo pagrindą – jei pats savęs nemyli ir negerbi? Juk negali pamaitinti žmogaus iš tuščio indo!“ – mintimis dalinosi Asociacijos tarybos pirmininkė, Raseinių pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Reda Kunickienė. Todėl dirbtuvės iš esmės ir buvo skirtos mokytojų socialinių emocinių kompetencijų plėtrai.
Didelė mokytojų motyvacija mokytis ir tobulėti
Didelis susirinkusių švietimo entuziastų aktyvumas, atvirumas ir įsitraukimas jau pačioje konferencijos pradžioje signalizavo, kad būtent tokio – praktinio, patyriminio asmeninių ir tarpasmeninių savybių ugdymosi labiausiai trūksta šiandienos mokytojui. „Buvo galimybė praktiškai išbandyti įvairias Lietuvoje veikiančias prevencines programas ir priemones bei pasirinkti patraukliausias tiek mokytojo, tiek mokinių socialinių emocinių kompetencijų arba, kitais žodžiais tariant, profesinės ir gyvenimiškosios sėkmės ugdymui“, – po konferencijos įspūdžiais dalinosi Raseinių Šaltinio progimnazijos, kurioje vyko konferencija, direktorė Vaiva Zubrickienė.
Dirbtuvių vieta – provincijos miestelis – pasirinkta irgi neatsitiktinai: kokybiškam mokymuisi, gerosios patirties dalijimuisi, augimui, tobulėjimui nėra nei geografinių, nei finansinių, nei kitų apribojimų. Pagrindinis variklis siekiant bet kokių pokyčių – pozityvus nusiteikimas ir aukšta vidinė motyvacija. Po konferencijos beveik du šimtai mokyklų ir darželių vadovų, mokytojų ir auklėtojų atvėrė savo mokyklų duris, kvietė organizuoti panašius renginius pas save.
„Konferencijos metu visa atmosfera, galima sakyti, buvo persisunkusi dalinimosi ir bendradarbiavimo dvasia. Dalyviai intensyviai keitėsi informacija, patyrimu, pozityviomis emocijomis. Po konferencijos gavome aibę padrąsinančių, nuoširdžių ir šiltų atsiliepimų apie renginį ir, svarbiausia, jo naudą dalyviams. Kaip apibendrino viena kolegė, ši konferencija buvo tikras emocijų ir motyvacijos žadintuvas. Patyrimas fantastiškas! Bet šioje vietoje sau ir asociacijai keliu klausimą ir reikalavimą: o kas toliau? Asociacijos nariai siekia šalies socialiniame emociniame ugdyme matyti nuoseklumą ir strategiją, pavieniai, nors ir puikūs renginiai prilygsta gardžiam pyragaičiui, bet mokytojų ir mokinių psichinės ir emocinės sveikatos stiprinimui jų nepakaks“ – po konferencijos mintimis dalinosi R. Kunickienė.
„Džiugu, kad mokyklų vadovai ir mokytojai lyderiai vis labiau pasitiki savo jėgomis, jų patirtis yra labai svarbi ir įdomi kitiems. Po konferencijos sulaukėme daugybės pasiūlymų iš skirtingų savivaldybių mokyklų įgyvendinti socialinio emocinio ugdymo programas, daryti tyrimus ir organizuoti praktinius patyriminius renginius – asociacija tokias mokyklas tikrai palaikys ir padės dalintis patirtimi. Juk mokykloje yra ir patalpos, ir inventorius, ir visa, ko tik reikia. Bet už vis svarbiausia, kad yra žmonės, kurie jau šiandien kuria ir įgyvendina tikras reformas, tereikia juos suburti, stiprinti ir palaikyti“ – Asociacijos misija ir strategija dalinosi prezidentė Irma Liubertienė.
Informacijos šaltinis: http://www.dramblys.lt/articles/
