Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Ketvirtadienis, 19 birželio
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Naujasis srautas: iš miesto – į kaimą

Naujasis srautas: iš miesto – į kaimą

Žemaitijos gidas
2015-09-15
Gyvenimas, Naujienos, Rietavas
Laikas: 5 min skaitymo
FacebookTwitterLinkedin

Pastaruoju metu miestų gyventojai keliasi į kaimus ir čia pradeda ne visai tipiškas, kaimiečiams gal kiek neįprastas veiklas. Pažinę nemažai tokių „ateivių“, jau galime ir giliau pažvelgti į pamažu norma tampančią tendenciją, kai ištuštėjusius kaimus ima užpildyti miestų žmonės.

Manyta, kad sodybas jie įsigyja tik savaitgaliams praleisti, tačiau faktai sako ką kita: čia dirbama, tiesa, ne visada prie žemės arba ne tiek prie žemės.

Atsikėlė jaunas, nors buvo ir dvejonių

Įdomupaskaityti

In memoriam Adelė Palubeckaitė-Baublienė

In memoriam Adelė Palubeckaitė-Baublienė

2025-06-18
Apleistų pastatų savininkam bus skiriamas maksimalus mokestis

Apleistų pastatų savininkam bus skiriamas maksimalus mokestis

2025-06-18

Buvęs klaipėdiškis Mikas Jusys mokėsi vidurinėje mokykloje, kai jo tėvai pradėjo ieškoti sodybos kaime. Surado, tiesa, ne uostamiesčio pašonėje, o už gerų septynių dešimčių kilometrų – Rietavo sav. Lopaičių kaime. Nemažas atstumas galbūt ir buvo priežastis, kad sodyba tapo ne savaitgalio poilsio, o nuolatinio gyvenimo vieta. Pats Mikas šiandien čia – tikras šeimininkas, integravęsis į vietos bendruomenę ir ūkininkaujantis.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, miestiečiai, atvykę į kaimą, imasi ne kiaules ar grūdus auginti, o verčiasi aplinkiniams kartais neįprasta veikla – augina ožkas,  brandina sūrius, M. Jusys neslėpė: svarbų vaidmenį čia atlieka paprasčiausias verslumas.

–  Galbūt miestiečiai yra tiesiog verslūs. Kaimo jaunimas nesugalvoja nieko kito, tik tai, ką darė jų tėvai, todėl tas užburtas ratas ir sukasi. O atvykęs miestietis nori gaminti galutinį produktą. Be to, išsikraustę iš miesto jie palieka ten savų žmonių ratą, kontaktus ir turi kur savo produkciją realizuoti. Mes iš pradžių ėrieną irgi tik draugams pardavinėjome, o dabar ratas išsiplėtė. Jei produkcija gera, kodėl neparduoti ir kitiems. Kiek žinau, kaime sūrius pardavinėja parduotuvės kainomis, gal net pigiau. Mama iš ožkos pieno gamina ir sūrelius, ir jogurtus, važiavo į seminarą, kursus, apie fermentinius, pelėsinius sūrius paskaitų klausė, – pasakojo M. Jusys.

Tiesa, pats Mikas ne iš karto į kaimą šoko – buvo ir dvejonių, ir skaičiavimų.

– Kai tėvai čia atsikėlė, aš, tiesą pasakius, neplanavau kaime gyventi, juk esu miesto vaikas. Baigiau informatikos mokslus, Klaipėdoje pasiūlė neblogą darbą, davė dvi savaites pagalvoti. Skaičiavau, pirštus lanksčiau už pliusus ir minusus, buvo minčių net kaimo turizmu užsiimti. Ir atvažiavau. Paskui kaimo turizmo burbulas sprogo – kelis bandomuosius turistus priėmę pamatėme, kad geriau paskui gyvulį vaikščioti, o ne paskui turistą, – galutinį apsisprendimą įvardijo Mikas.

Lopaičiuose Jusių šeima buvo pirmi klaipėdiečiai, o dabar jų čia visas būrys.

Paskui jo tėvus vienas po kito ėmė keltis ir kiti klaipėdiečiai.

– Mums įsikūrus daug kas atvažiuodavo į svečius, matyt, patiko, nes po to atsikėlė ne viena šeima. Mamos draugė sodybą nusipirko, tik ji neūkininkauja, po to dar vieni, o iš viso, manau, kokios šešios šeimos. Tiesa, yra ir išsikėlusių. Tada sodybų daug pardavinėjo, nes kaimas buvo beveik tuščias, apšepęs ir užžėlęs, – pasakojo M. Jusys.

Miestiečių daugėja, nors žino, kad reikia daug dirbti

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino dar vieną Lopaičių kaimo gyventoją – dailininką Virgilijų Bizauską, taip pat atsikėlusį iš Klaipėdos.

– Manau, iš miesto atvažiavę žmonės yra platesnių pažiūrų, daugiau matę ir kitokių interesų. Miestiečiai dažniausia atvažiuoja turėdami nekaimietiškas specialybes, su savo profesija ir ji suteikia tam tikrą šarmą, toks žmogus yra įdomus aplinkai, – sakė V. Bizauskas.

Tiesa, vitražus kuriantis meistras ypatinga žemės ūkio veikla kaime nesiverčia, labiau rūpinasi savo profesine veikla, tačiau sau pavalgyti užsiaugina. Pasodino lazdynų, laiko vištų, numatęs auginti daržoves, įsitaisyti ožkų.

– Sodybą nusipirkus atsiranda nemažai darbo, neužtenka nušienauti, yra ir kitų darbų. Kuo daugiau tvarkai, tuo daugiau to darbo randasi. Jei nori, kad aplinka būtų graži, reikia daug darbo įdėti, – įsitikino lopaitiškis.

Pagyvino kaimo
veiklą

Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas pripažįsta, kad vienu metu į jų kaimus, tarp jų ir į Lopaičius, atvykdavo nemažai miestiečių ir ieškodavo negyvenamų sodybų.

– Buvo momentas, kai miestiečiai intensyviai ieškojo negyvenamų sodybų, jas pirkdavo ir įsikurdavo. Dabar atvažiavusiųjų nebedaugėja, kai kas ir išsikėlė, – sakė seniūnas.

Paklaustas, kodėl atvykėliai taip domėjosi būtent Tverų apylinkėmis, seniūnas sakė manantis, kad miestiečius traukia civilizacijos mažai paliestos vietos.

– Mūsų kraštas melioracijos nepaliestas, kraštovaizdis natūralus, žmonės mielai tai renkasi, tai juos traukia. Manau, tos vietos juos labiausiai vilioja savaitgalio poilsiui, o į Klaipėdą važinėja dirbti. Tačiau gyvenimas taip susiklosto, kad naujakuriai, investavę į sodybas nemažus pinigus, bijo jas ilgam laikui palikti be priežiūros, apsigyvena ir tampa nuolatiniais gyventojais. Laikui bėgant kai kurie jau ir paseno, gauna pensijas, santykiai su miestu nutrūksta arba silpsta, – situaciją apibūdino Tverų seniūnas.

Paprašytas įvardyti, kuo skiriasi vietos gyventojai ir atvykę miestiečiai, seniūnas nedvejoja – kaimo žmonės konservatyvesni, miestiečiai – iniciatyvūs.

– Senieji kaimo žmonės labiau sėslūs ir daro tai, ką moka. Jų palikimas yra žemdirbystė – kokie buvome, tokie ir tebesame. Tam sukurta visa bazė, žemė, pastatai, tėvų palikimai… Naujovių neieško, gamina daugiausia žaliavą, perdirbti ją nelabai sekasi. Esame bandę tai skatinti, tačiau nepadeda. Galbūt tam reikia pasiryžti, iškyla rinkų problemos. O čia atvažiuoja, pieną paima ir galima dirbti toliau. Miestiečiai neretai yra meno žmonės, antai V. Bizauskas kasmet rengia dailininkų plenerus ir mums kūrinių padovanoja. Atvyksta verslių žmonių, prisidedančių prie seniūnijos pažangos. Vienas pirmųjų atsikėlusių įsirengė akmens dirbtuves, kuriose ir vieną kitą vietos gyventoją įdarbino, – sakė A. Zalepūgas.

Tverų kaimo bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas priduria dar daugiau.

– Atvykusieji pamato, kaip gali prisidėti prie vietos veiklos. Klaipėdiečiai Tveruose įsteigė dienos centrą socialiai remtinų šeimų vaikams. Čia jie po pamokų gali ateiti, nusiprausti, pažaisti, paruošti pamokas. V. Bizauskas buvusio malūno vietoje rengiasi arbatinę statyti. Nevietiniai atvykę supranta, kad gali kažką keisti ir tai daro, jų žvilgsnis į vietos gyvenimą kitoks, – sakė bendruomenės pirmininkas A. Puidokas.

Istorijos pamokos

Netrūksta iš miestų į kaimus atsikėlusiųjų ir kitose Žemaitijos vietovėse. Neseniai teko susipažinti su Aušros ir Vytauto Pupkevičių šeima, kuri, kažkada gyvenusi Kaune, išsikėlė į Londoną ir po 15 metų grįžo į Lietuvą. Ne į Kauną, o į atokų Stirbaičių kaimą Plungės rajone. Čia šeima augina ožkas, spaudžia ir brandina sūrius, puoselėja planus išvystyti šį verslą ir tai neblogai sekasi.

Vilnietis Paulius Klapatauskas to paties rajono Vilkų kaime ūkininkauja: augina karves, iš jų pieno slegia ir brandina sūrius, kurie keliauja ir į turgus, ir į muges dideliuose miestuose, kur tikrai nelieka nepastebėti. Savo paskyroje feisbuke Paulius rašo:

„Mes gaminame brandintus pelėsinius sūrius neskubėdami, pasimėgaudami, įsižiūrime ir įsiklausome į supančią gamtą. Gyvename ir savo tris karves ganome Žemaitijos nacionaliniame parke, Vilkų kaime, nors esame (buvome) vilniečiai. Viskas prasidėjo nuo mūsų pirmosios džersių veislės karvės Uošnos. Jos vanilės spalvos pienas suteikia sūriams graikinių riešutų poskonį. Fermentinių sūrių gamyba nebuvo plačiai žinoma Lietuvoje. Tačiau pavienės fiksacijos istoriniuose šaltiniuose liudija apie tai, kad fermentinių (Šiaurės vakarų Lietuvoje „olandiškų“) sūrių gamyba buvo žinoma. Etnografas
J. Mickevičius Rėpšaičių kaime yra užfiksavęs M. Salytės-Janušienės, gyvenusios šiame kaime iki 1925 metų, paliudijimą, kad „olandiškus sūrius liedavo naudodami sūragrobį“. Sūragrobis – šliužo fermentas.“

Taigi miestiečiai, atsikėlę į kaimą, lyg ir nieko naujo neišrado, paprasčiausiai atskleidė istorijos knygą ir pratęsė tai, ką neretai darydavo ir išradingesni jų senoliai.

 

1 3
- +

Juozas SKRIPKAUSKAS

„ŪP“ korespondentas

image001

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Stalgėnų vaikų dienos centrui – penkeri
Naujienos

Stalgėnų vaikų dienos centrui – penkeri

2025-06-18
Raseinių rajone – pirmasis Baltijos šalyse elektromobilių įkrovimo parkas, pritaikytas ir sunkiasvoriam transportui
Naujienos

Raseinių rajone – pirmasis Baltijos šalyse elektromobilių įkrovimo parkas, pritaikytas ir sunkiasvoriam transportui

2025-06-17
Šiauliuose įkurtos naminių gyvūnų kapinės
Naujienos

Šiauliuose įkurtos naminių gyvūnų kapinės

2025-06-17
„Išmaniajame mieste“ – Klaipėdai idėją pasiūliusių architektų sėkmė
Klaipėda

„Išmaniajame mieste“ – Klaipėdai idėją pasiūliusių architektų sėkmė

2025-06-17
Darbą pradeda Tytuvėnų miesto seniūnas
Kelmė

Darbą pradeda Tytuvėnų miesto seniūnas

2025-06-17
Kretingos rajono garbės piliečio vardas po mirties suteiktas generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui
Istorija

Kretingos rajono garbės piliečio vardas po mirties suteiktas generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui

2025-06-17
Į Mažeikių polikliniką – naujas įėjimas
Mažeikiai

Į Mažeikių polikliniką – naujas įėjimas

2025-06-16
Ministras Pirmininkas lankėsi Telšiuose, susisiekimo ministras – Mažeikiuose | mazeikiai.lt
Mažeikiai

Ministras Pirmininkas lankėsi Telšiuose, susisiekimo ministras – Mažeikiuose

2025-06-15
Gargždų ateitis – gyventojų rankose: pradedamas keisti miesto bendrasis planas, laukiama pasiūlymų
Klaipėdos rajonas

Gargždų ateitis – gyventojų rankose: pradedamas keisti miesto bendrasis planas, laukiama pasiūlymų

2025-06-13
Mažeikiuose atnaujinamas pėsčiųjų takas
Mažeikiai

Mažeikių rajono savivaldybei – kone 2 mln. eurų

2025-06-13

Skaitomiausia

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte
Laisvalaikis

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte

2025-06-13
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Neringos vasaros parkavimo leidimai: kas gali gauti, kaip kreiptis ir kiek laiko galioja?
Naujienos

Neringos vasaros parkavimo leidimai: kas gali gauti, kaip kreiptis ir kiek laiko galioja?

2025-05-13
rūgštynių nauda sveikatai
Grožis

Rūgštynių nauda sveikatai

2020-10-28
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Birželio 21 d. Palangoje – Lietuvos aerobinės gimnastikos varžybos „Pajūrio Taurė 2025”

Birželio 21 d. Palangoje – Lietuvos aerobinės gimnastikos varžybos „Pajūrio Taurė 2025”

2025-06-19
„Jurbarkas-Karys“ pratęsė sutartį su ilgamečiu snaiperiu

„Jurbarkas-Karys“ pratęsė sutartį su ilgamečiu snaiperiu

2025-06-18
Įgyvendinta ariogališkių iniciatyva – kamuoliai sporto aikštelėse prieinami visiems

Įgyvendinta ariogališkių iniciatyva – kamuoliai sporto aikštelėse prieinami visiems

2025-06-18
Klaipėdiečiai gali nemokamai atiduoti asbesto atliekas

Klaipėdiečiai gali nemokamai atiduoti asbesto atliekas

2025-06-18
Skaudi nelaimė Palangoje: apleistame name gimusi mergaitė jau nekvėpavo

Skaudi nelaimė Palangoje: apleistame name gimusi mergaitė jau nekvėpavo

2025-06-18
Didžiosios Joninės Mažeikiuose – jau greitai

Didžiosios Joninės Mažeikiuose – jau greitai

2025-06-18

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte

2025-06-13
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25

Naujausi

Atnaujintas Kuršių gatvės pėsčiųjų takas: patogesniam susisiekimui su pajūriu

Atnaujintas Kuršių gatvės pėsčiųjų takas: patogesniam susisiekimui su pajūriu

2025-06-19
Laužas

Laukia išskirtinis Joninių laužas Šventojoje

2025-06-19
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.