„Partizaninis judėjimas, pokariu apėmęs visą Lietuvą, visada išliks tautos vienybės ir susitelkimo, o jo dalyviai – meilės ir ištikimybės Tėvynei pavyzdžiu kuriantiems šiandienos Lietuvą”, – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2015 metų birželio mėnesio pradžioje Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1ga klasės mokiniai dalyvavo netradicinėje integruotoje pilietiškumo pagrindų-sveikos gyvensenos-klasės vadovo pamokoje „Lazdijų krašto partizanų takais“. Pamoką vedė istorijos vyresnioji mokytoja Audronė Pileckienė, biologijos mokytoja metodininkė bei šios klasės vadovė Gintutė Durtinevičienė. Joms talkino tremtinė, rašytoja Zuzana Urbonaitė. Kelionės maršrutas Lazdijai – Kalniškės miškas – Atesnykėliai – Bestraigiškės miškas – Lazdijai. Pamokos uždaviniai – aplankyti Lazdijų krašto vietoves, susijusias su partizanų kovomis už laisvę prieš sovietų okupantus, sužinoti šių įvykių įstorijas bei prie partizanų bunkerio Bestraigiškės miške pravesti žaidimą „Svarbi žinia partizanams“.
Pilietiškumo pamokų metu 1ga klasės mokiniai rinko medžiagą apie partizaninį karą (1944-1953), Kalniškės mūšį (1945 05 16), partizanų įamžinimo vietas Lazdijų krašte, Kalniškės partizanų būrio vadą Joną Neifaltą-Lakūną (1910–1945), jam talkinusį partizaną Aleksandrą Padimanską-Šarūną (1917-1945), Dainavos apygardos vadą Juozą Gegužį-Diemedį (1923-1951), parengė pranešimus ir pristatė juos klasės draugams. Šių pamokų metu gimnazistai sužinojo, kad partizaninių pokario kovų ištakos Lietuvoje susiformavo dar 1944 m. vasarą, kai Lietuvos laisvės armija (LLA) organizavo pasipriešinimą Raudonosios Armijos užimtoje teritorijoje, į šį pasipriešinimą įsijungė Lietuvos kariai, Šauliai, LAF ir VLIK aktyvistai, Vietinės rinktinės nariai, represuotų ir ištremtų į Sibirą artimieji. Vyrai ėmė slapstytis, vengdami armijos, saugumo represijų, plėšikavimo ir mobilizacijos.
Išvykos-pamokos metu tremtinė Zuzana Urbonaitė papasakojo mokiniams apie partizaninį karą ir Lietuvos partizanus, kurie už savo tuometinę antivalstybinę veiklą buvo areštuoti, išvežti į kalinimo, tremties vietas arba žuvo nuo reguliariosios SSRS armijos, NKVD dalinių ir stalinistų.
Mokiniai aplankė šiuos paminklus, skirtus partizanams atminti: 1990 metais Kalniškės mūšio vietoje žuvusiems partizanams pastatytą paminklą (autorius Jurgis Nevulis), paminklą Jono Neifalto-Lakūno žūties vietoje Atesnykėliuose bei paminklą (autorius nežinomas), atidengtą 2000 m. Bestraigiškės miške 1951 m. rugsėjo 27 d. žuvusiems Lietuvos partizanams.
Kalniškės miške tremtinė Zuzana Urbonaitė ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1 ga klasės mokinė Milena Bigelytė pristatė Kalniškės mūšio istoriją. Mokiniai sužinojo, kad prieš 70 metų, 1945 m. gegužės 16 d., Kalniškės miške įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizaninių mūšių prieš sovietų kariuomenę Lietuvoje. Mūšyje žuvo 44 partizanai (42 vyrai ir dvi moterys, tame tarpe ir Jono Neifalto-Lakūno žmona Albina Griškonytė – Neifaltienė). Būrio vadui J. Neifaltui-Lakūnui pasisekė išsigelbėti, bet jis žuvo po kelių mėnesių Atesnykėlių kaime. Kalniškės mūšis kėlė visos Lietuvos partizanų kovos dvasią, o vėlesnėms kartoms ilgais sovietinės okupacijos metais padėjo išsaugoti lietuvišką tapatybę. Kalniškės mūšio atminimas yra svarbus ir mums, todėl verta jį prisiminti. Atvykus į Kalniškės mūšio vietą ant Meškakalnio kalvos mokiniai sutiko akmenų muziejaus ,,Jotvingio kiemas“ (Kybartų kaime, Būdviečio sen., Lazdijų r.) įkūrėją karininką majorą Donatą Mazurkevičių, kuriam minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines (2010 07 15) mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke (Lenkija) buvo patikėtas Vytauto Didžiojo vaidmuo. Kartu su juo gimnazistai sutvarkė Kryžių kalnelį. Nuo Lazdijų krašto kilęs D. Mazurkevičius palinkėjo jaunimui mylėti ir saugoti savo Tėvynę.
Atesnykėliuose tremtinė Zuzana Urbonaitė parodė vietą, kur žuvo būrio vadas J. Neifalta-Lakūnas. Prie paminklo Bestraigiškės miške mokytoja Audronė Pileckienė papasakojo čia vykusių įvykių 1951 m. rugsėjo 27 d. istoriją: MGB 2-N valdyba, panaudojusi suimtą Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado adjutantą ir agentų smogikų grupę, surengė provokaciją. Jos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pavaduotojas, Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis, Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis bei 4 Šarūno rinktinės Mindaugo ir Juozapavičiaus tėvūnijų partizanai: Stasys Krukonis-Žvaigždikis (būrio vadas), Algirdas Salinis-Skirmantas (būrio vadas), Gediminas Urmanavičius-Pavasaris ir Boleslovas Vailionis-Narsuolis (Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas).
Svarbų vaidmenį vaidino partizanų stovyklavietės ir žeminės bei bunkeriai, kurie buvo įrengiami miškingose, pelkėtose ar nuošaliose vietose. Slėptuvės – sodybose pas patikimus žmones gyvenamuose pastatuose, daržinėse, tvartuose, netgi šuliniuose. Tad Bestraigiškės miške mokiniai patys galėjo pajusti partizano dalią. Tremtinė Z. Urbonaitė ir mokytojos A. Pileckienė ir G. Durtinevičienė pravedė žaidimą „Svarbi žinia partizanams“, kurio metu mokiniai pasidalino į 3 grupes: vieni buvo partizanai ir laukė susitikimo su partizanų ryšininkais, kiti buvo „priešai“ ir gavo užduotį „sunaikinti“ partizanus. Partizanų ryšininkų būta budrių ir jie laiku spėjo pranešti svarbią žinią partizanams.
Oras buvo gražus, tad laikas, praleistas kartu gražioje Lazdijų krašto gamtoje, praėjo nepastebimai greitai, prasmingai ir sveikai. Mokiniai buvo žingeidūs, bendravo tarpusavyje, aktyviai dalyvavo diskusijoje ir žaidime „Svarbi žinia partizanam“. Vykstant iš vienos vietos į kitą mokiniai, tremtinė Z. Urbonaitė ir mokytojos A. Pileckienė ir G. Durtinevičienė mokykliniame autobusiuke dainavo partizaniškas dainas. Klasės seniūnė Simona Čepononytė pasirūpino dešrelėmis ant laužo, kuriam malkų parūpino Augustas Kmieliauskas. Laužą sumaniai prižiūrėjo ir dešreles iškepė Augustas Kmieliauskas ir Justinas Žukauskas. Nuotaika – puiki! Apetitas geras! Buvome dėkingi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos administracijai už supratimą ir vairuotojui Aretui Vaitkevičiui už kantrybę.
Deja, tikro bunkerio mokiniams pamatyti nepavyko, nes vyko atstatomieji bunkerio darbai. Šiandien sužinojusi, kad 2015 m. rugpjūčio 7 dieną Lazdijų rajone, Bestraigiškės miške, atstatytas ir pašventintas autentiškas, toje vietoje buvęs partizanų bunkeris, (atstatymo iniciatorė – Šlavantų seniūnijos seniūnė Julija Maziukienė, lėšas šiam kilniam tikslui skyrė Lazdijų rajono savivaldybė), prisiminiau integruotą pamoką „Lazdijų krašto partizanų takais“. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie atstatymo ir finansavimo darbų. Tik bendromis mūsų visų pastangomis jaunoji kartą sužinos, kokia kaina Laisvė buvo iškovota.
Pokario partizanai – lietuvių tautos pasididžiavimas. Tėvynę mylėję ir dėl jos gyvybę paaukoję Laisvės kovotojai verti amžino atminimo.
Istorijos mokytoja Audronė Pileckienė, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija.
