Kasmet atėjus žiemai kyla aistrų dėl kelių valymo ir barstymo. Tuo itin nepatenkinti mažų miestelių ir gyvenviečių gyventojai, kuriems važiuoti dažniausiai tenka ne svarbiais krašto, o paprastais rajoninės reikšmės keliais.
Rietavo savivaldybėje gyventojų atstovai susirėmė su kelininkais dėl kelio Rietavas–Tverai–Varniai valymo ir barstymo. Savivaldybės meras pasikvietė seniūnus ir VĮ „Telšių regiono keliai“ direktorių Romualdą Kačerauską. Diskusijoje sutarimo, deja, nerasta, mat paaiškėjo, kad gyventojai nori to, ką padaryti gal ir įmanoma, tačiau tai būtų itin nepelninga.
Problema svarbi ne vien šiai savivaldybei, o visai Lietuvos provincijai.
Pažėrė kaltinimų
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis sakė automobiliu specialiai važiavęs 150 km ir pamatęs, kokie vietos gyvenvietes jungiantys keliai. „Labai blogas kelias iš Žemaičių plento pasukus į Tverus per Pajomantį. Tas pats ir važiuojant nuo Tverų Žarėnų link, o ypač neprižiūrimas Rietavo–Tverų–Varnių kelias – nei valytas, nei barstytas“, – tvirtino meras.
Mero teigimu, blogai šis kelias prižiūrimas tik Rietavo savivaldybės ribose, o kur prasideda Telšių r., padėtis esanti geresnė. Šiuos žodžius reikėtų suprasti taip, kad Telšiuose įsikūrusi kelininkų įmonė saviškiams geresnė. Beje, anot A. Černeckio, labiau pamaloninami ir Plungės r. keliai, mat „Rietavo savivaldybės keliai visuomet greideriuojami dviem savaitėmis vėliau“, – tokie mero žodžiai perteikti šios savivaldybės interneto svetainėje.
Jam antrino į pokalbį susirinkę seniūnai. Antai Daugėdų seniūnė Asta Globienė Daugėdų–Medingėnų kelią pavadino čiuožykla, kiti seniūnai prisiminė šiltesnius orus ir kitas su kelių tvarkymu susijusias problemas – šiukšlių rinkimą, pakelių šienavimą, kelių ženklus.
Susidaro įspūdis, kad į pokalbį pakviestas „Telšių regiono kelių“ direktorius R. Kačerauskas menkai galėjo tuos priekaištus atremti, atpasakojant pokalbį pacituoti jo žodžiai, kad „viskas priklauso nuo pinigų ir kelių lygio“, pažadas kai kuriuos kelius pergreideriuoti, o Rietavo–Tverų kelią pabarstyti „nebent iš geros širdies“…
„Išsigalvojo patys?“
„Ūkininko patarėjo“ korespondentas nusprendė pasidomėti, kokia padėtis yra su Rietavo–Tverų–Varnių keliu, juo labiau kad prasidėjus tikrosioms žiemos negandoms gyventojų pasipiktinimas kelininkais gali didėti ne tik čia, bet ir kitose šalies vietovėse.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti Rietavo savivaldybės valdininkų žodžius, kad vienas ir tas pats kelias (dokumentuose jis įvardijamas rajoniniu keliu Nr. 3203) vienoje savivaldybėje prižiūrimas geriau nei kitoje, R. Kačerauskas sakė, kad tokios išvados savivaldybės interneto svetainėje išsigalvotos.
– Jie patys išsigalvojo. Aš kalbėjau, kad Transporto tyrimo institutas matuoja eismo intensyvumą keliuose, pagal tuos duomenis, truputį daugiau automobilių važiuoja antrojoje šio kelio atkarpoje nei pirmojoje. Kai į Lopaičių piliakalnį šią žiemą važiavo turistai, buvo paprašyta kelią pabarstyti. Meistras pabarstė, jie ir užsikabino, tarsi ten daugiau būtų barstoma nuolat. Prieš Naujuosius metus tą patį kelią nuo Rietavo iki Tverų du kartus pabarstėme, nors pagal taisykles to daryti neprivalome, bet nenorėjome žmonėms švenčių gadinti. Viską išvertė į kitą pusę ir mes kaip visada, pasidarėme blogiečiai, – gynėsi „Telšių regiono kelių“ direktorius.
Vadovaujasi taisyklėmis
VĮ „Telšių rajono kelių“ direktoriaus Romualdo KAČERAUSKO paprašėme detalizuoti, apie kokias taisykles, kuriose nenumatyta barstyti apledėjusių kelių, kalbama. Pasirodo, visuose šalies regionuose galioja tipinės kelių priežiūros taisyklės, kuriose vienoks dėmesys numatytas magistraliniams, kitoks – krašto, trečioks – rajoniniams keliams. Dar daugiau – esama niuansų prižiūrint rajoninius kelius, jeigu juose skiriasi eismo intensyvumas.
– Visi žmonės nori patogiau važiuoti, mes ir barstytume, bet jie taip pat nori, kad vasarą asfaltuotų žvyrkelius, takus atnaujintų. Visko nori. Jei mes išleistume lėšas rajoniniams keliams barstyti, atitinkamai mažiau darbų atliktume vasarą. Tačiau direkcijos nuostata yra tokia, kad pataupykime barstymo sąskaita, nes ir eismo intensyvumas tokiuose keliuose mažesnis. Rajoninius kelius, kaip ir krašto, nuolat barstome tada, kai eismo intensyvumas juose yra 1000 ir daugiau automobilių per parą. O jei tesiekia 500 ar dar mažiau, mes tik sniegą valome, kai yra poreikis, dantytais peiliais pašiurkštiname ledą.
Vertinant pagal eismo saugumo situaciją, pernai Rietavo savivaldybėje nebuvo nė vieno žuvusio ir tik 5 įskaitiniai eismo įvykiai. Kokie tie įvykiai? Bėgo nuo policijos, jaunuoliai palenktyniauti bandė… Gana saugu ten.
Rajoniniams – podukros dalia?
Kad būtume visiškai garantuoti vadovo žodžiais, atsivertėme ir tas taisykles, kuriomis kelininkai vadovaujasi.
Palyginome Telšių ir kitų regionų kelininkų darbo tvarką. Paaiškėjo, kad ji beveik vienoda.
Kalbant apie Telšių regiono kelius, čia barstymas žiemą numatytas tik magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga, krašto keliuose ir tuose rajoniniuose keliuose, kuriuose eismo intensyvumas didesnis kaip 1000 automobilių per parą. Bendras tokių kelių Telšių kelininkų prižiūrimoje teritorijoje ilgis siekia apie 530 km. O į Rietavo–Tverų–Varnių kelią panašūs keliai Telšių regione užima 720 km, jie paprastai nebarstomi. Galima įsivaizduoti, kiek technikos ir piniginių resursų reikėtų, norint juos visus nuvalyti ir pabarstyti. Atskirą grupę sudaro tie rajoniniai keliai (55 km), kuriuose barstomi tik pasirinkti pavojingi ruožai (įkalnės, posūkiai) ir tik baigus darbus svarbesniuose keliuose.
Žinoma, galima lieti apmaudą, kad kaimo žmonės, kaip visada, lieka paskutinėje vietoje, tačiau nesunku suprasti ir kelininkus. Yra skirtumas, ar barstomas kelias, kuriame eismas juda nenutrūkstamu srautu, ar tas, kuriuo per pusvalandį pravažiuoja vos vienas kitas automobilis.
Kol rietaviškiai su kelininkais diskutavo dėl kelių barstymo, situacija gamtoje pasikeitė, dabar reikėtų rūpintis, kad rajoninės reikšmės keliai būtų nuvalyti, mat Žemaitijoje stipriai pasnigo. Šiuo požiūriu minėtos taisyklės palankios jau ir kaimo gyventojams – baigus darbus svarbiuose keliuose turi būti nuvalyti ir tie rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas mažesnis nei 1000 automobilių per parą. Judėjimas jais negali nutrūkti ilgesniam kaip dviejų parų laikotarpiui.
Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas
Autoriaus nuotrauka
