Daugiau kaip 10 tūkst. ha užimantis, per tris – Kauno, Jurbarko ir Šakių – savivaldybes nusidriekęs Panemunių regioninis parkas skatina amatininkus ir paslaugų teikėjus naudoti parko produkto ženklą. Vasario 1-ąją Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis šio ženklo sertifikatą įteikė Skirsnemunės seniūnijos ūkininkams Ovidijui Jasinskui ir Juliui Grumuldžiui.
„Antelę“ reikia naudoti
Saugomų teritorijų produktų ženklai Lietuvoje atsirado 2013 m., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ įgyvendinant projektą „Darnios Lietuvos saugomų teritorijų puoselėjimas“, tačiau Panemunių regioniniame parke šį ženklą iki šiol naudojo tik trys Raudonės (Jurbarko r.) bei Kriūkų (Šakių r.) seniūnijų amatininkai.
Iš naujo pristatyti visuomenei Panemunių regioninio parko produkto ženklą ir paskatinti vietos gamintojus jį naudoti sumanė prieš tris mėnesius Šilinėje įsikūrusiai įstaigai pradėjęs vadovauti M. Janušonis. Pasak direktoriaus, geras daiktas neturi gulėti stalčiuje, nes prigvalo skleisti žinią apie Panemunių regioninį parką ir skatinti lankytojus naudotis jo teritorijoje teikiamomis paslaugomis bei gaminamais produktais.
„Tai yra mūsų įstaigos jums suteiktas kokybės ženklas, liudijantis apie draugiškumą gamtai, ekologišką gamybą ir aukštą gaminių bei paslaugų kokybę. Jei laikysite sertifikatą stalčiuje, pats savaime šis ženklas naudos jums neduos – visi bendrai turime kelti jo prestižą, kad, pamatę antelę su Panemunių regioninio parko logotipu, žmonės žinotų, jog yra siūloma ypatingos kokybės ir ekologiškumo paslauga arba produktas“, – sakė M. Janušonis.
Iš mugių grįžta pakylėti
Pirmasis Panemunių regioninio parko produkto ženklas 2015 m. buvo suteiktas Baraviškių manufaktūros savininkui, tautodailininkui Gediminui Jėčiui, antruoju numeriu pažymėtą sertifikatą gavo jo žmona Daiva – ekologiškas tautines lėles siuvanti geografijos mokytoja. Į Kartupėnų kaime įsikūrusią turizmo sodybą „Vila Bisena“ su savo drožiniais ir siuviniais sutuoktiniai atvyko iš Kriūkų.
„Panemunių regioninis parkas – ne šiaip sau gera, o kūrybai įkvepianti vieta – aplink mūsų sodybą šilas, iš vienos pusės gėrimės Nemunu“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Baraviškių manufaktūros įkūrėjas G. Jėčys. Drožyba jau senokai jam tapo pagrindiniu gyvenimo užsiėmimu, tačiau kriūkiškis teigia, kad tai ne darbas, o „kūryba su nauda“, dar teikianti ir didelį malonumą.
Nemažą malonumą patiria ir D. Jėčienė, siūdama tradicines lietuviškas lėles ir edukaciniuose renginiuose mokydama šio užsiėmimo vaikus ir suaugusiuosius. Abu jie važinėja po garsiausiuose šalies renginiuose šurmuliuojančias muges ir grįžta iš jų pakylėti.
„Parduodami drožinėtą paveikslą ar Daivos lėlę, pirkėjui matant ant jų visada užlipiname lipduką su Panemunių regioninio parko produkto ženklu – jis garantuoja, kad tai ekologiškas, nekenkiant aplinkai sukurtas produktas. Pastebėjome, kad žmonėms, ypač puoselėjantiems sveiką gyvenimo būdą, dabar tai yra labai svarbu. Su Daivos siūtomis lėlėmis jau auga antroji vaikų kartą“, – džiaugėsi G. Jėčys.
Poilsis su „kokybės ženklu“
Panemunių regioninio parko produkto ženklas nuo šiol žymės ir Kartupėnų kaime prieš trejus metus duris atvėrusią kaimo turizmo sodybą „Vila Bisena“. Joje šeimininkaujantis jaunasis ūkininkas Julius Grumuldis artimai bendradarbiauja su kaimo gyventojais, kviečia juos dirbti sodyboje, joje apsigyvenę svečiai naudojasi vietos ūkininkų teikiamomis paslaugomis. Tai viena gražiausių ir lankytojų mėgstamiausių kaimo turizmo sodybų nuo Kauno iki Šilutės. Lietuvos kaimo turizmo asociacija pernai ją išrinko geriausia šalies kaimo turizmo sodyba. Ruošdamas vaišes savo svečiams jaunasis ūkininkas Julius pats triūsia sodybos virtuvėje ir tikina, kad skaniausi patiekalai pagaminami iš sodyboje užaugintų daržovių, uogų ir vaisių.
Šilinėje, kone prie pat Kauno ir Raseinių kryžkelės įsikūręs visoje Europoje jau žinomas kempingas „Medaus slėnis“ – Skirsnemunės seniūnijos ūkininko Ovidijaus Jasinsko valdos. Ūkininkas ne tik kviečia pailsėti unikaliame gamtos kampelyje, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno lankas, bet ir rengia medaus degustacijas. Visgi bitininkystę jis nusiteikęs pakeisti kaimo turizmo paslaugomis, nes būtent ši verslo sritis panemunėje jam atrodo pati perspektyviausia.
„Turiu daug įvairiausių ženklų ir galėčiau dar jų gauti, tačiau ypatingos reikšmės jiems nesuteikiu – man atrodo, kad ne ženklas puošia produktą, o produktas suteikia ženklui reikšmės. Pernai Vokietijos dienraštis „Spiegel“ „Medaus slėnį“ turistams nurodė kaip vieną iš trijų Lietuvoje rekomenduojamų aplankyti vietų“, – Ovidijus džiaugiasi, kad jo įkurtas kempingas yra minimas ir tarp dešimties lankomiausių Europos vietų.
Kad panemunė – ideali vieta ekologiškam verslui, įsitikinusi ir skirsnemunietė Audronė Vaivadienė, praėjusią vasarą Panemunės pilies mugėje supratusi, kokią didžiulę paklausą gali turėti natūraliai užaugusių ekologiškų žolelių arbatos. Pasak A. Vaivadienės, ant arbatų pakuočių uždėtas Panemunių regioninio parko produkto ženklas garantuotų produkto autentiškumą, todėl artimiausiu metu ji planuoja pateikti paraišką parko administracijai.
Kaimo turizmo sodyboje „Vila Bisena“ susirinkę amatininkai ir paslaugų teikėjai tikisi, jog pradėjus populiarinti ženklą su vietos nuoroda, norinčiųjų jį naudoti atsiras ir daugiau. Juo labiau kad žymėti šiuo ženklu savo gaminius gali ne tik parko teritorijoje gyvenantys ūkininkai ir amatininkai, bet ir su saugoma teritorija besiribojančių seniūnijų gyventojai. Turizmo verslas panemunėje vis dar sunkiai skinasi kelią ir tikinčiųjų jo sėkme nėra daug, bet sutelkus jėgas siekti tikslo visada lengviau.
Daiva Bartkienė
„ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos
