Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų: jei užsiimantiesiems žemės ūkio veikla lėšų skiria tiek valstybė, tiek Europos Sąjunga, ar turi dar ir savivalda prisidėti? Tuo labiau kad 2014–2020 metais, Europos Komisijos sprendimu, Lietuvos kaimo plėtrai skiriama 1,977 mlrd. Eur paramos suma. „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, koks šiemet šalies savivaldybių požiūris į smulkiųjų – ūkininkų, verslininkų – rėmimą ir skatinimą?
Lietuvos savivaldybes galima laikyti kaimiškosiomis
Kaimo vietovės užima 97 proc. Lietuvos teritorijos, jose gyvena 31 proc. šalies gyventojų. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, daugiau kaip 50 iš 60 Lietuvos savivaldybių galima laikyti kaimiškosiomis, kur kasdien sprendžiami vis tie patys kaimo plėtros klausimai: kaimo mokyklų ir kultūros įstaigų išlaikymas, komunalinių paslaugų ir inžinerinės infrastruktūros užtikrinimas, kaimo gyventojų sveikatinimas, sąlygų verslui kaimo vietovėse sudarymas, socialinių paslaugų teikimas ir t.t. Visi šie darbai gula savivaldybių strateginiuose veiklos planuose, kuriuose numatomi ir asignavimai.
Istoriškai tokios savivaldybių programos vystėsi iš žemės ūkio rėmimo programų. Ilgainiui jos diferencijavosi į žemės ūkio rėmimo programas (išlaikė senąjį savo turinį), į smulkaus verslo rėmimo programas (apimdamos ne tik kaimo gyvenamąsias vietoves, bet ir savivaldybių centrus), taip pat modifikavosi į kaimo bendruomenių rėmimo programas ar nevyriausybines organizacijas (NVO), remiančias platesnio nei žemės ūkio rėmimu užsiimančias Kaimo plėtros projektų rėmimo programas.
Po 2008–2009 metų krizės daugelyje savivaldybių tokių programų finansavimas buvo mažinamas arba išvis nutraukiamas, tačiau pastaraisiais metais daugmaž visose parama vietiniams smulkiesiems ūkininkams ar verslininkams egzistuoja – vienokia ar kitokia forma. Savivaldybių biudžetuose tam vidutiniškai randama nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Eur, nors yra rajonų, kur tokiai paramai skiriama kelis kartus daugiau lėšų.
Kaimynai tarpusavyje nesivaržo
Vidurio Lietuvos regiono savivaldybėse padėtis panaši: štai Ukmergės rajone veikia Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa, jai 2016 m. savivaldybės biudžete skirta 9 tūkst. eurų, į kuriuos pretenduoti gali ir rajono ūkininkai. Parama skiriama įmonei įsteigti, padengti banko paskolos verslui vystyti palūkanas, projektams viešinti, reklamai, tautiniam paveldui puoselėti ir kt.
Elektrėnų savivaldybėje pagal Smulkiojo verslo ir kaimo plėtros programą iš biudžeto ūkininkams skirta 11,2 tūkst. Eur parama gyvulių produktyvumo mokesčio, įrangos ir žemės ūkio technikos įsigijimo, verslo planų, investicijų projektų ir paraiškų gauti finansinę paramą iš kitų fondų parengimo išlaidoms padengti; o smulkiųjų verslininkų naujų įmonių steigimo, interneto svetainių kūrimo, kvalifikacijos kėlimo, mokymo, įrangos ir technikos įsigijimo išlaidoms padengti skirta 14,8 tūkst. Eur parama.
Jonavos rajono ūkininkus ir smulkiuosius verslininkus šiemet pasieks 15 tūkst. Eur negrąžintinos paramos iš savivaldybės biudžeto. Smulkaus ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondas Jonavos krašto gyventojams siūlo naują negrąžintinos paramos formą: greta iki šiol buvusios galimybės gauti beprocentes rėmimo fondo paskolas dar galima pasinaudoti ir dalies patirtų išlaidų kompensavimu. Fondo nuostatuose nurodyta 10 kompensuoti tinkamų išlaidų rūšių ir jų kompensuotinos dalys. Iki 300 Eur padengiamos įmonės steigimo, internetinės svetainės sukūrimo ir jos palaikymo, rinkodaros priemonių formavimo bei įdiegimo, prekės ženklo registravimo ir gaminių pavyzdžių sertifikavimo, dalyvavimo parodose, kvalifikacijos kėlimo ir mokymo išlaidos; iki 400 Eur – verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš ES ir kitų fondų gauti parengimo išlaidos bei teritorinio planavimo dokumentų ir techninių projektų parengimo išlaidos. Bendra vienkartinės kompensacijos suma negalės viršyti 1200 Eur. Pareiškėjai gali kreiptis ir dėl paskolų palūkanų – padengiama iki 50 proc. jų išlaidų, bet ne daugiau kaip 3 proc. metinių palūkanų.
Ilgalaikės programos efektyvesnės
Raseinių rajone patvirtinta 2016–2018 metų strateginio veiklos plano Kaimo plėtros programa, kuriai įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto skirta 170 tūkst. Eur: kaimo bendruomenėms, vietos veiklos grupėms ir kitoms su kaimo plėtra susijusioms NVO veikloms remti; bendrajam projektų finansavimui; žemdirbių šventėms, mokomosioms kelionėms, seminarams ir kitiems renginiams organizuoti; investicinių projektų priežiūrai bei kaimo infrastruktūrai; hidrotechninių ir melioracijos statinių remontui.
Telšių rajono savivaldybėje smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programa veikia nuo 2012 m. Per ketverius metus pagal pateiktus prašymus parama skirta 272 verslininkams ir ūkininkams, kuriems atiteko 325,7 tūkst. Eur. Ypač noriai Telšių rajono ūkininkai naudojosi galimybe kompensuoti palūkanas už paskolas – per tą laikotarpį 142 prašymams skirta apie 184 tūkst. Eur. Šiemet Telšių rajono taryba iš savivaldybės biudžeto šiai programai vykdyti skyrė 80 tūkst. Eur, iš jų 64 tūkst. – būtent palūkanoms už paskolas kompensuoti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, verslo ir žemės ūkio asociacijoms bei ūkininkams, žemės ūkio įmonėms ir kooperatyvams. Taip pat šios rajono paramos lėšos skiriamos parodoms, renginiams, konferencijoms ir seminarams organizuoti ir juose dalyvauti, leidiniams leisti, internetinėms svetainėms kurti, detaliųjų planų rengimo bei įmonių, paminėtų aukščiau, įregistravimo išlaidoms kompensuoti.
Kėdainių rajono savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondas, veikiantis nuo 1998 m., iš viso disponuoja daugiau kaip 290 tūkst. Eur. Šiuo metu jame yra 162 tūkst. Eur. Lėšos grįžta į fondą, mat dažniausiai pareiškėjai kreipiasi dėl lengvatinių paskolų. Paramos ar subsidijos iš šio fondo prašyti gali ir rajono ūkininkai.
Vienas paramos gavėjas gali pretenduoti į maksimalias sumas: 23 500 Eur, jei kreipiasi dėl lengvatinės (beprocentės) paskolos; 1500 Eur, jei prašo papildomos lengvatinės paskolos vienai darbo vietai sukurti, finansuojant ne daugiau kaip keturias darbo vietas. Pareiškėjams dengiama iki 4 proc. metinių palūkanų, apribojant maksimalią kreditoriaus (banko, savivaldybės ar kitos įstaigos) paskolą palūkanoms padengti iki 30 000 Eur. Fondo lėšomis galima iki 600 Eur iš dalies padengti specialių mokymo kursų išlaidas; parodų, mugių, varžytuvių ir kitų renginių išlaidas (ne daugiau kaip 1 200 Eur vienam renginiui); verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš kitų fondų rengimo išlaidas (ne daugiau kaip 900 Eur); įsteigtų naujų įmonių pradines steigimosi išlaidas (iki 300 Eur) ir kt.
Kėdainių krašto ūkininkai ir smulkieji verslininkai šio fondo finansine parama gali naudotis ne ilgiau kaip trejus metus. Per penkerius metus, nuo 2011 m. iki 2015 m., buvo skirta daugiau nei 310 tūkst. Eur lengvatinių paskolų, palūkanų subsidijai panaudota beveik 16 tūkst. Eur.
Atskyrė paramą ūkininkams
Per pirmąjį 2015 m. pusmetį parama iš Panevėžio rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo pasinaudojo ir septyni rajono ūkininkai. Tačiau savivaldos nuostatos keičiasi: žemės ūkis ir verslas yra skirtingos Lietuvos ūkio sritys, o jų veikla, kaip ir jiems teiktina parama, reglamentuojama skirtinguose teisės aktuose. Smulkusis ir vidutinis verslas grindžiamas LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, o ūkininkų veikla – LR ūkininko ūkio įstatymu. Tokia logika paremtu Panevėžio rajono tarybos sprendimu rajono ūkininkai šiemet nebegalės pretenduoti į smulkiojo ir vidutinio verslo paramos lėšas.
Tačiau rajono savivaldybė rado kitą būdą, kaip jiems padėti – įsteigtas naujas ūkininkų veiklos rėmimo fondas, kuriam 2016 m. iš savivaldybės biudžeto skirta 10 tūkst. Eur. Į šią paramą gali pretenduoti rajono ūkininkai, norėdami iš dalies kompensuoti dalyvavimo parodose, mugėse išlaidas; verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš kitų fondų gauti rengimo išlaidas; dalyvavimo konkursuose ir varžytuvėse išlaidas; mokomųjų-pažintinių kelionių, žemdirbių švietėjiškos veiklos, seminarų organizavimo išlaidas ir pan. Paramos suma ribojama – vienam pareiškėjui per kalendorinius metus ji negali viršyti 300 Eur.
Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė
