Alytus – tam tikra prasme unikalus Lietuvos miestas, didžiausios mūsų krašto upės perkirstas į dvi dalis. Lietuvoje yra dar trys miestai, išsistatę abipus Nemuno, bet jų branduolys visada buvo viename krante (Kauno ir Druskininkų – dešiniajame, Prienų – kairiajame), o kitapus upės – tik priemiesčiai. Kas kita – Alytus. Dabar pagrindinė jo dalis yra Suvalkijos pusėje, kairiajame Nemuno krante. Tačiau ilgus amžius dominavo dešiniakrantė miesto dalis, vadinamasis Pirmasis, arba Vilniškis Alytus. Ir šimtus metų šių dviejų miesto pusių nejungė joks tiltas – susisiekti būdavo galima tik valtimis arba keltu.
Tik 1892 metais buvo pastatytas pirmas tiltas per Nemuną ties Alytumi – vadinamasis Kaniūkų tiltas. Čia ir prasidėjo mūsų miesto tiltų istorija, kurioje bene įspūdingiausias – 1899 metais pastatytas nepaprastai aukštas geležinkelio tiltas. Karo negandų sugriautas ir ne kartą vėl atstatytas, dabar jis atgimė kaip pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Birželio 4 dieną švęsime šio tilto, pavadinto Baltosios rožės vardu, atidarymą.
Birželio 3 dieną 13 val. Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia miestelėnus susipažinti su Alytaus tiltų istorija. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) į mūsų miestą atveža parodą „Alytaus tiltai ikonografijoje“ iš Henriko Kebeikio kolekcijos. Henrikas Adolfas Kebeikis – kelių statybos inžinierius, kolekcininkas, visuomenės ir politikos veikėjas. Savo darbinėje biografijoje jis keletą metų skyrė ir Alytaus keliams, o 1967 m. kartu su kitais specialistais prisidėjo prie Alytuje karo metais sugriauto Juozapavičiaus tilto atstatymo. 2004 m. H. Kebeikis išleido knygą „Žvilgsnis į Lietuvos tiltus“.
Parodoje „Alytaus tiltai ikonografijoje“ – daug informatyvios dokumentinės medžiagos apie keturis mūsų miesto tiltus. Ekspoziciją bibliotekoje (Seirijų g. 2) bus galima apžiūrėti iki birželio 30 dienos.
Organizatorių inf.
