Vasario 25 dieną, šeštadienį, 14 valandą, Žemaičių dailės muziejuje atidaroma paroda „Kazys Varnelis. Gyvenimo ir kūrybos ritmai“, skirta dailininko 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Kūrybinis bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu muziejumi tęsiasi: direktorės Birutės Kulnytės iniciatyva Žemaičių dailės muziejuje rengiamos didelio visuomenės dėmesio sulaukiančios parodos. Tikimės, kad ir ši ekspozicija sulauks daug lankytojų, besidominčių žemaičių daile. Ji veiks iki gegužės 14 d.
Dailininkas K. Varnelis gimė 1917 m. vasario 25 d. Alsėdžiuose (Plungės r.), Kazio ir Teofilės Varnelių šeimoje. Būsimojo kūrėjo vaikystės aplinka – skulptūras ir paveikslus bažnyčioms kuriantis tėvas, motinos išaustų raštų kompozicijos, turtingas vietos kraštovaizdis – žadino jaunuolio meninę vaizduotę ir ugdė atidumą grožiui. 1926 m. Alsėdžiuose apsilankius etnografinės ekspedicijos dalyviams, K. Varnelis pirmąkart išgirdo apie meno studijas Kaune ir panoro tapti dailininku profesionalu.
1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Besimokydamas susidomėjo istorija ir kolekcionavimu, Pauliaus Galaunės skatinamas rinko liaudies meno dirbinius. 1941–1943 m. vadovavo Bažnytinio meno muziejui Kaune, kuriame muziejinės patirties įgijo ir kaip rinkinių saugotojas, ir kaip ekspozicijų architektas.
Įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, K. Varnelis pasitraukė į Vakarus. Studijavo Vienos dailės akademijoje, vėliau gyveno įvairiose Vokietijos vietose. 1948 m. pabaigoje išvyko į JAV, įsitvirtino Čikagoje. Iš pradžių dirbo Daprato bažnytinio meno studijoje, po metų ėmė veikti savarankiškai, įsteigė sakralinio meno dirbtuves. Kūrė ir projektavo vitražus, sienų tapybą, smulkiosios architektūros objektus, liturginius indus, baldus.
Sukūręs šeimą, 1958 m. dailininkas su žmona Gabriele įsigijo namus Čikagoje. Tai buvo naujas ir svarbus gyvenimo etapas, padėjęs atsiskleisti kūrėjo talentui. Nuosekliai pildė meno ir knygų kolekciją, kartu vis daugiau laiko skyrė laisvai kūrybai, nutapė pirmąsias geometrines abstrakcijas, sukūrė konstruktyvių ir minimalistinių reljefų, skulptūrų.
Kartu su iškiliais miesto menininkais 1970 m. Varnelis surengė parodą Šiuolaikinio meno muziejuje Čikagoje. 1974 m. personalinę parodą organizavo Milvokio meno centre, 1975 m. – Ajovos universiteto meno muziejuje. 1973 m. dailininkas dalyvavo reprezentacinėje lietuvių išeivijos dailininkų parodoje Korkorano galerijoje Vašingtone.
1967 m. K. Varnelis pakviestas dėstyti Čikagos miesto koledže, kur 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Už novatoriškus dailės kūrinius 1969 m. ir 1974 m. pelnė Čikagos dailės instituto Vielehrio premiją, 1975 m. jam skirta National Endowment for the Arts stipendija, 1977 m. – Lietuvių dailės fondo premija. Dailininko kūrinių įsigijo Niujorko, Čikagos, Ajovos muziejai, Čikagos komercijos bankas, Hopkinso meno centras Hanoveryje, privatūs kolekcininkai.
Antroji Varnelio gyvenimo JAV pusė prabėgo Villa Virginia sodyboje, Stokbridže (Masačusetsas), į kurią 1978 m. Varnelių šeima persikėlė iš Čikagos.
1998 m. Varnelis grįžo į tėvynę ir Lietuvai dovanojo ne tik savo paties kūrybą, bet ir visą gyvenimą kauptą dailės rinkinį, kartografijos ir bibliofilinę kolekcijas. Jų pagrindu Vilniaus senamiestyje, vienuose iš seniausių Rotušės aikštėje išlikusių mūrinių pastatų – Mažosios gildijos ir Masalskio namuose, įsteigtas muziejus, kuriam 2003 m. suteiktas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio statusas.
K. Varnelis mirė eidamas 94-uosius metus, 2010 m. spalio 29 d., Vilniuje.
Žemaičių dailės muziejaus informacija
