Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė 2016 m. rugsėjo 18–25 dienomis dalyvavo Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kartu su partneriais – Lietuvos savivaldybių bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijomis ir Suomijos Helsinkio miesto biblioteka, įgyvendinamame Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamame projekte, tarptautiniuose gerosios bibliotekų patirties susitikimuose „Biblioteka šiuolaikinio verslo erdvėse“ Suomijos bibliotekose.
Susitikimai vyko 6 Suomijos bibliotekose: Helsinkio miesto bibliotekos Rikhardinkatu filiale, Helsinkio universiteto, Helsinkio miesto bibliotekos Töölö, Espoo miesto bibliotekos Sello, Tampere miesto Koilliskeskus padaliniuose, Turku miesto bibliotekoje.
Pagrindinis renginys vyko Rikhardinkatu bibliotekoje. Susitikimo dalyvius sveikino ir palinkėjo gero darbo Suomijos Helsinkio miesto bibliotekos projektų vadovė Kristina Virtanen.
Suomių bibliotekų asociacijos generalinė sekretorė Rauha Maarno papasakojo, kad jų organizacija dirba nacionaliniu ir internacionaliniu lygiu, vienija įvairių tipų bibliotekas. Asociacijos tarybą sudaro 8 nariai, visi – profesionalūs bibliotekininkai. Dirba ir savanoriai bei 6 etatiniai darbuotojai. Asociacija leidžia žurnalą, organizuoja susitikimus, renginius, rengia projektus, skiria stipendijas ir apdovanojimus. Pagrindiniai strateginiai tikslai 2016–2020 metams – naujų narių pritraukimas, efektyvus atstovavimas bibliotekoms, rūpinimasis profesionalumo augimu. Vieni pagrindinių uždavinių – ryšiai su žiniasklaida, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas, pritaikant šiems laikams. Kitų metų sausio mėnesį numatoma priimti naują bibliotekų įstatymą, kuris pakeis bibliotekų veiklą. Bus suformuoti pagrindiniai bibliotekų tikslai.
Suomijos bibliotekų pranešėjos pristatė savo šalies viešųjų bibliotekų sistemą, pagrindinius viešųjų bibliotekų darbo rodiklius, aplankytose bibliotekose pasidalijo darbo patirtimi. Suomijoje šiek tiek kitokia bibliotekų sistema – nėra mokyklų bibliotekų, su mokyklomis dirba savivaldybių bibliotekos. Sostinės regiono bibliotekos yra susibūrusios į skėtinių bibliotekų tinklą HelMet, kuris apjungia Helsinkio, Espoo, Kauniainen ir Vantaa miestų bibliotekas. HelMet elektroninė biblioteka yra pati didžiausia Šiaurės šalyse. Pastaruoju metu Suomijos bibliotekos lygiuojasi į Norvegijos bibliotekas – savitarnos bibliotekos, e. knygos ir kitos el. priemonės bibliotekose, darbas su imigrantais.
2018 m. pabaigoje numatoma pastatyti naują centrinę biblioteką Helsinkyje. 2012–2013 metais buvo siekiama sutelkti įvairių šalių architektus, kad jie sukurtų naujos bibliotekos koncepciją. Buvo pateikti 45 projektai, kuriuos gyventojai galėjo pamatyti ir balsuoti. Galutiniam balsavimui buvo atrinkti 6 projektai. Numatoma pastatyti biblioteka bus oficialus Suomijos 100-mečio minėjimo objektas, kadangi stovės tiesiai prieš Suomijos Parlamentą. Vyriausybė bibliotekos statybai skyrė 13 mln. eurų. Būsimos bibliotekos plotas 10 tūkst. m², numatoma 10 tūkst. lankytojų per dieną, 2,5 mln. – per metus, fondas – 140 tūkst. vnt., ilgos darbo valandos nuo 8 iki 22 val. Pirmame aukšte numatoma registratūra, kino salė, renginių salės, antrame – skaityklos, renginių salės, trečiame – fondai, individualūs kambariai darbui ir poilsiui, viršutiniame aukšte – atviras vaizdas į miestą. Prieš statant biblioteką buvo klausiama gyventojų nuomonės, kokią biblioteką jie svajoja matyti. Internete buvo patalpintas svajonių medis, kur buvo galima rašyti savo nuomones, vizijas, taip pat buvo galima palikti savo atsiliepimus apie numatomas paslaugas lapeliuose bibliotekoje.
Susitikime pranešimus, pristatančius bibliotekų veiklas, skaitė trys Lietuvos atstovės iš Zarasų rajono savivaldybės, Kauno apskrities ir Pasvalio M. Katiliškio viešųjų bibliotekų.
Rikhardinkatu biblioteka, atidaryta 1882 metais, yra vienas seniausių Helsinkyje iki šiol naudojamų kultūros pastatų. Tai pirmoji viešoji biblioteka Skandinavijoje. Iki 1986 m. ji buvo pagrindinė biblioteka, dabar yra kaip miesto bibliotekos filialas. Dirba 25 darbuotojai, fonde 93887 vnt. dokumentų, 300 pavadinimų laikraščių ir žurnalų, 247 žaidimai. Biblioteka specializuojasi vizualiniuose menuose. Kiekvieną mėnesį organizuojamos parodos dviejuose bibliotekos aukštuose, vyksta koncertai, madų demonstravimai, šokių vakarai, knygų skaitymai įvairiomis kalbomis. Tylūs skaitymo ir darbo kambariai, reikalui esant, virsta kino ir literatūros salonais. Ši biblioteka turi unikalų meno skyrių, palaikomą Helsinkio dailininkų asociacijos. Šiame skyriuje už mėnesinį mokestį galima išsinuomoti patinkamą meno kūrinį.
Aplankyta Töölö biblioteka (Helsinkio miesto bibliotekos filialas). Įkurta 1898 m., o 2016 m. rugpjūčio 20 d. atidaryta po ilgiau nei dvejus metus trukusios renovacijos. Siūlomos naujos paslaugos – mokytis ir daryti naujus dalykus kartu (mokytis groti muzikos instrumentais (gitara, kanklėmis), šiaurietiško ėjimo), įkurtos įvairios erdvės žaisti, siūti. Lankytojai – vaikai, tėvai, senjorai, studentai, darbininkai, skaitytojų klubai. 70 proc. renginių organizuoja patys lankytojai. Biblioteka aprūpinta patogiais baldais įvairioms veikloms, lankytojams prieinamos atviros terasos, tylios salės mokymuisi. Biblioteka turi 8 tūkst. el. knygų, e. žurnalų, audio priemonių. Mieste gyvena daug estų, todėl yra ne tik suomių, bet ir estų knygų klubai. Renginiai vaikams organizuojami suomių ir švedų kalbomis. Numatoma įkurti suomių kalbos kavinę užsieniečiams, namų darbų klubą moksleiviams, organizuoti skaitymą šunims, skirtą vaikams su dislekcijos problemomis. Bibliotekoje yra 22 darbuotojai, kurių amžiaus vidurkis iki 40 metų. Ji atvira visas 7 dienas per savaitę. Po renovacijos padaugėjo lankytojų, atsirado naujų bendradarbiavimo ryšių. Biblioteka padeda realizuoti idėjas neįgaliems žmonėms.
Espoo miesto bibliotekos Sello padalinys pasirodė tarsi didelis skruzdėlynas – didelės erdvės ir visko labai daug. Pirmame aukšte šalia muzikos skyriaus yra didelė įvairių veiklų (darbelių) erdvė. Čia, be kompiuterių ir spausdintuvų, yra daugybė įvairių kitų įrenginių: 3D spausdintuvai, skeneris, laminavimo aparatas, vaizdo apdorojimo įrenginys, skaitmeninimo įrenginys, įrenginys užrašams ir piešiniams daryti ant marškinėlių, maišelių, ženklelių gaminimo aparatas, siuvimo mašina, overlokas, muzikos kūrimo įranga ir kt. Čia galima patiems savarankiškai ar su darbuotojo pagalba mokytis ką nors daryti ir kurti. Keturis kartus per savaitę organizuojami mokymai, kaip naudotis šia įranga. Visa tai nemokamai. Kartą per savaitę vyksta IT dirbtuvės, kurių metų darbuotojai atsako į visus klausimus, susijusius su kompiuterių, planšečių, išmaniųjų telefonų naudojimu.
Šioje bibliotekoje yra labai gausus muzikos dokumentų fondas: knygos, natos, žurnalai, CD, DVD. Galima klausytis muzikos vietoje ar neštis garso įrašus į namus. Galima užsisakyti profesionalą, kuris gali padėti susigaudyti pasaulio muzikoje, gali sudaryti siūlomų pasiklausyti muzikos kūrinių sąrašus. Yra 2 kambariai, kuriuose galima groti pianinu (suaugusiems ir vaikams). Galima užsisakyti 4 valandoms per savaitę. Elektriniu pianinu galima groti neužsisakius iš anksto. Muzikos studija gali naudotis tik bibliotekos vartotojai nuo 15 metų (turintys skaitytojo pažymėjimą), užsisakę iš anksto.
Du kartus per savaitę bibliotekoje veikia Suomių kalbos kavinė, kurioje norinčius išmokti suomių kalbos moko bibliotekos savanoriai.
Helsinkio universiteto biblioteka, kaip ir kitų Suomijos universitetų bibliotekos, yra atvira visuomenei. Universitete galima pasirinkti studijuoti 300 studijų dalykų, dirba 7950 darbuotojų, plotas – 14 tūkst. m². Biblioteka įsikūrusi 9 aukštuose, kituose dviejuose pastato aukštuose –verslo įstaigos. Biblioteka siūlo per 1000 vietų darbui, aprūpintų įvairaus dizaino moderniais baldais. Yra tyli vieta skaitymui, kur negalima kalbėti, kitose vietose galima skaityti, dirbti kompiuteriu ir kalbėti. Per dieną bibliotekoje apsilanko iki 9 tūkst. lankytojų, paimama apie 1700 knygų, 6700 e. žurnalų. 2015 m. bibliotekoje lankėsi 2,1 mln. lankytojų, išduota 410 tūkst. įvairių dokumentų. Biblioteka bendradarbiauja su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetų bibliotekomis. Ji gausiai automatizuota: dokumentų išdavimas, grąžinimas.
Tamperės miesto bibliotekos padalinys Koilliskeskus įsikūręs daugiafunkcinės paskirties centre kartu su motinos ir vaiko sveikatos klinika, jaunimo paslaugų tarnyba, parduotuve. Miesto taryba, privatus sektorius ir patys gyventojai yra šio modelio rėmėjai. Biblioteka pastatyta per 1 metus ir 3 mėnesius, atidaryta 2016 m. rugsėjo 2 d. Plotas – 1608 m², jaunimo lofto – 103 m². Kitais metais šalia bibliotekos kitame pastate bus atidaryta nauja klinika, kuri taip pat priklausys šiam centrui. Šių įstaigų lankytojas yra bendras, galintis naudotis visomis paslaugomis ir vaikščioti visur. Užėjęs į kliniką, gali lankytis bibliotekoje, užeiti į parduotuvę. Pagrindiniai lankytojai – jaunos šeimos, jaunimas, senjorai. Bibliotekinė erdvė labai gyvybinga, nes čia vyksta renginiai įvairioms grupėms. Dirba 6 dienas per savaitę. Bibliotekininkės stengiasi padėti jauniems žmonėms, kalbasi, kad sužinotų jų poreikius, moksleiviams padeda ruošti namų darbus. Bibliotekininkai mano, kad jaunimui svarbu turėti tokią erdvę, kur jie gali jaustis gerai. Yra treniruoklių salė, muzikos kambarys, mažų vaikų problemoms spręsti skirta konsultacijų patalpa, jaunimo erdvė, nuomojama salė, susitikimų kambariai, parodų salė. NVO salėmis naudojasi nemokamai, kitos organizacijos moka 25 Eur už pristatymą, o jei ką nors parduoda renginio metu – 40 Eur. Bibliotekoje vyksta repo-lyrikos dirbtuvės jaunimui, skaitymo valandos vaikams, info sesijos tėvams, senjorams susitikimai su autoriais, šokių renginiai, knygų aptarimai, mokoma rankdarbių. Centre dirba 9 bibliotekininkai, 8 darbuotojai su jaunimu, 5 seselės vaikų klinikoje, šeimų konsultantas, budintis gydytojas. Numatomas dar vienas darbuotojas, kuris teiks gido paslaugas. Visoms centro įstaigoms svarbu suderinti šių įstaigų darbą, todėl jie nuolat renkasi ir tariasi. Darbuotojai turi specialią aprangą.
Turku miesto biblioteka turi 23 filialus. Šiose bibliotekose kasmet vyksta apie 2 tūkst. renginių. Nuo 2010 m. Turku miesto biblioteka yra populiariausia Suomijoje. Biblioteką sudaro 2 pastatai, kurie statyti 1903 ir 2007 metais. Senasis pastatas 2008 m. renovuotas. Patirties sėmėsi iš Norvegijos Malmės miesto bibliotekos. Turi mobilias bibliotekas, kurios aptarnauja mokyklas, senjorų namus, neįgaliųjų organizacijas. Filialuose darbuotojai būna tik 1–2 dienas per savaitę, kitu laiku skaitytojai apsitarnauja patys (yra įrengtos kameros). Mobilios bibliotekos keičia knygas 1–2 kartus per dieną, priklauso nuo to, kur važiuoja. Galima knygas užsisakyti iš anksto, jas atveža. Bibliotekoje dirba įvairių specialybių darbuotojai, ne vien bibliotekininkai. Yra archeologas, inžinierius, kalbų specialistai. Apsilankymų skaičius daug didesnis už išdavimą, nes lankytojai lankosi ne vien knygų pasiimti, bet ir dėl kitų veiklų. Čia vyksta koncertai, paskaitos. Nėra specialių salių renginiams, yra perstumdomi baldai ir sukuriamos erdvės. Norima aukštąjį meną priartinti prie kiekvieno, kadangi čia ateiti į koncertą nereikia ypatingo apsirengimo (vakarinės suknelės). Menininkai, koncertuodami bibliotekoje, ima mažesnį mokestį, negu koncertuodami koncertų salėse. Rašytojai atvyksta nemokamai. Stengiamasi, kad renginiai truktų 20–30 min., kad lankytojai vėl galėtų laisvai naudotis esama erdve. Tokie renginiai vyksta ir filialuose. Nėra atskiros periodinių leidinių skaityklos, kiekvienos mokslo šakos žurnalai yra šalia tos šakos knygų (pvz., geografijos, kelionės).
Akmenės rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė
