Kai perkame brangią buitinę techniką, išmanųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę, gauname gamyklinę garantiją ir negalvojame apie daikto draudimą, mat visada tikimės, kad jis tarnaus ilgai. Tačiau, kas nutinka, jeigu daiktas netyčia sugadinamas arba pavagiamas – juk jo garantinis aptarnavimas nebegalioja, o, jeigu prekė įsigyta lizingu – dar ir įmokų už ją numatyta ne viena? Stebėdami didėjančio vartojimo tendenciją, specialistai siūlo rinktis pirkinių draudimą, kuris kompensuos ne tik gaisro ar vandens padarytą žalą, bet ir „atpirks“ naują daiktą jo vagystės atveju.
Praradus apdraustą prekę – lizingo įmokos stabdomos
„If“ draudimo atstovo teigimu, pirkinių draudimas šiais laikais, kai nuolat naudojama daugybė prietaisų kasdienėms funkcijoms atlikti, turi didžiulį potencialą. „Nenuostabu, kad trys dažniausiai draudžiamų daiktų grupės yra kompiuteriai, planšetės bei išmanieji telefonai – dažnas iš mūsų be jų neišsiverstume kasdieniame gyvenime, tad net laikinas trukdis jais naudotis sukeltų nemažų nepatogumų. Kita vertus, nuolat šiuos daiktus naudojant ir nešiojantis su savimi, rizika, kad jiems kas nors atsitiks, yra didesnė, nei netyčia sugadinti, tarkime, šaldytuvą ar skalbyklę, tačiau net buitinę techniką žmonės draudžia vis dažniau, mat jos vertė, o kartu ir galimas nuostolis, nemaži“, – sako Tomas Sinkevičius, „If“ privataus turto draudimo vadovas.
Jam antrina ir finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius, teigiantis, kad bendrovės klientų sudaromų sutarčių duomenys rodo, jog dažniausiai prekės vertė yra tiesiogiai susijusi su išreikštu pageidavimu įsigyti jos draudimą. Be to, pastaraisiais metais populiarėja ne tokių paklausių, rečiau įsigyjamų specifinių prekių draudimas, pvz., sudaromos muzikos instrumentų ar brangių sodo įrankių draudimo sutartys.
„Daugumoje „Mokilizingo“ partnerių prekybos vietų perkant išsimokėtinai, kaip papildomą paslaugą galima pasirinkti prekių draudimą. Pagrindinė tokio draudimo paskirtis – užtikrinti, kad sugadintas daiktas būtų suremontuotas, o prarastas – atpirktas, nes nuo nelaimės nė vienas nėra apsaugotas. Vis dėlto, pastebime, kad dar daug vartotojų nežino, jog, pirkdami lizingu ir drausdami prekę, gali sutaupyti – draudimo įmokos siekia vos kelis eurus, o nutikus nelaimei, garantuojamas prekės remontas ar jos pakeitimas nauja. Bet svarbiausia – už pavogtą daiktą neteks toliau mokėti lizingo įmokų. Kad žmonės to nežino, patvirtina ir mūsų klientų aptarnavimo centro darbuotojai, su šiuo klausimu susiduriantys beveik kasdien, tad stengiamės vartotojus kiek įmanoma išsamiau supažindinti su paslaugos ypatybėmis ir niuansais“, – teigia „Mokilizingo“ komercijos vadovas S. Kuliešius.
Kada žala nekompensuojama?
Tiesa, ne visada pirkinių draudimas reiškia visų problemų sprendimą – jis kompensuoja daikto vertę po netyčinio sugadinimo, užpylimo, gaisro, perdegimo dėl elektros įtampos svyravimų, netyčinio sudaužymo ar vagystės atvejais, tačiau yra ir tam tikrų apribojimų. „If“ draudimo atstovo T. Sinkevičiaus teigimu, norint išvengti nesusipratimų su klientais, draudimo bendrovės stengiasi išsamiai išaiškinti vartotojams, kada žala nėra kompensuojama:
- kai tai netrukdo pirkinio naudoti pagal tiesioginę paskirtį;
- kai nuostolis patirtas dėl natūralaus pirkinio nusidėvėjimo (pvz., kai pirkinio dalys susidėvėjo nuo ilgalaikio naudojimo: atšipo trintuvo peilis, sudilo skalbyklės guolis ir kt.);
- kai pirkinys naudojamas ne pagal paskirtį ar nesilaikoma gamintojo instrukcijų;
- kai pirkinys sugadintas jį skalbiant, lyginant, valant, perdarant, montuojant ar kitaip modifikuojant bei taisant;
- kai pirkinys sugadintas dėl pirkėjo ar jo šeimos narių tyčinių veiksmų ir kt.;
- kai už pirkinio netinkamą veikimą atsakingas gamintojas (tai atvejai, kuriems galioja garantija);
- kai pirkinys dingo (pvz., buvo pamestas ar paliktas be priežiūros);
- kai pirkinys buvo pavogtas iš neužrakinto automobilio ar neužrakintų patalpų, nebaigtų statyti statinių ir kt.
Nors pasitaiko atvejų, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad patys klientai sugadino pirkinį, taip bandydami pasipelnyti kitų sąskaita, „If“ draudimo atstovas nepuola to sureikšminti: „Nors kartais gali pasirodyti, kad elgesys yra piktybinis, nenoriu tikėti, kad žmonės pirkinius gadina specialiai, norėdami juos atsinaujinti – neretai tai gali būti tiesiog gamyklinis ar technologinis prekės brokas, keliantis papildomą galvos skausmą pirkėjui. Bet kokiu atveju, mūsų specialistai atidžiai išklauso visų žalą patyrusio kliento argumentų ir situaciją kruopščiai įvertina, remdamiesi ilgamete patirtimi. Pagrindinis patarimas, prieš sudarant draudimo sutartį – atidžiai perskaityti visus atvejus, kada žala gali, ir kada negali būti kompensuojama – taip ateityje neteks nusivilti“, – sako „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas T. Sinkevičius.
Taigi, ar galima apdrausti lizingu įsigyjamą katę?
Šiais laikais lizingu įsigyjamų ir draudžiamų pirkinių sąrašas itin platus: buitinė technika, vaizdo bei garso aparatūra, dviračiai, baldai, jėgos aitvarai ir vandens sporto inventorius. Tačiau finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas pastebi tendenciją, kad kasmet daiktų lizingu įsigyjama vis daugiau, bet prekių draudimu rūpinamasi mažiau.
„2015 m. 10,4 proc. mūsų klientų, įsigijusių daiktą lizingu, jį apdrausdavo, 2016 m. tokių buvo jau mažiau – 8,7 proc., o šiuo metu daiktą su draudimu perkančių vartotojų skaičius tesudaro 3,3 proc. Mūsų turimi duomenys rodo, kad žmonės kasmet perka vis daugiau buitinės ir elektroninės technikos, senus įrenginius nuolat keičia naujais, tačiau nesusimąsto apie netyčinius sugadinimus ar galimas vagystes. O pastarųjų netrūksta – Policijos departamento duomenimis, vien per 2016 sausio mėnesį Lietuvoje buvo registruota 1651 telefono vagystė. Tokiais atvejais nuo finansinio nuostolio gelbsti tik telefono draudimas ir skubus pranešimas policijai“, – sako S. Kuliešius.
Vis dėlto, pasak „If“ draudimo atstovo, tie, kurie nusprendžia būti atsakingi ir savo pirkinius apdrausti, turėtų žinoti keletą išlygų, kada tokia paslauga neteikiama: „Tam tikrais atvejais draudimas negalioja transporto priemonėms, būsto apdailos prekėms, pašto ženklams ir meno kūriniams, suremontuotiems pirkiniams ar prekėms „iš antrų rankų“. Žinoma, nedraudžiamos ir prekių klastotės ar daiktai, kurių prekyba Lietuvoje yra draudžiama arba ribojama. Anksčiau dažnai sulaukdavome klausimo, ar galima apdrausti išsimokėtinai perkamą naminį gyvūnėlį, tad tekdavo atsakyti klientams, kad kate ir jos gerove teks pasirūpinti pačiam, tačiau šiuo metu jau siūlome ir augintinių draudimą, kurį mūsų interneto svetainėje teks įsigyti atskirai“, – šypsosi „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas T. Sinkevičius.
Šaltinis: AD VERUM
