Plungės pašonėje ruošiama 100 hektarų teritorija naujoms investicijoms. Čia iškilsiančiame pramonės parke tikimasi sulaukti beveik 200 mln. eurų investicijų, kurios sukurs daugiau nei 1 100 darbo vietų, o kiekvienas investuotas euras, manoma, gali išaugti nuo 5 iki 18 kartų.
Rugsėjo 9-ąją surengtas Plungės pramonės parko projekto pristatymas. Jame dalyvavo ir įžvalgomis dalijosi Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir svečiai – laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, šalyje žinomas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės pramonės parko steigimo galimybių studijos rengėja Elžbieta Germanovič. Į renginį buvo pakviesti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, jo pavaduotoja Jovita Šumskienė, Plungės pramonininkų sąjungos, Smulkaus verslo asociacijos, Trečiojo amžiaus universiteto, kaimo bendruomenių atstovai, Savivaldybės administracijos atstovai ir kiti.
„Mes jau įsitikinome, kad investicijos į pramonę – tai ne tik darbo vietos ir atlyginimai. Jos turi kur kas platesnį teigiamą poveikį – praktika rodo, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria papildomą darbo vietą aptarnaujančiuose sektoriuose. Taip, jau šiandien esame stiprus, gilias tradicijas turintis pramonės miestas. Bet sustoti negalime, nes, jei ne mes, pramonės parką įsteigs kaimynai, o mums liks tik ieškoti kaltų. Kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad investicijos gali prikelti ir tuos, kurie iki šiol buvo giliausiame letargo miege. Ir tam kartais užtenka vieno investuotojo: Naujoji Akmenė, kurioje butai buvo pardavinėjami po vieną eurą, atėjus „Vakarų medienos grupei“, galvoja apie 700 naujų būstų statybą, Molėtai, paskatinti „Teltonikos“ investicijų, iš vilniečių vasarnamių miesto įsitraukė į pramoninių sąrašą, Tauragė klesti, čia susikūrus visam užsienio kapitalo įmonių konglomeratui. Taigi sustoti tikrai negalime. Juolab kad investuotojų, kurie jau dabar domisi Plunge, tikrai yra“, – įsitikinęs meras Audrius Klišonis.
Įdomupaskaityti
Pristatymo metu frazę „jei ne Plungė, tai bus kažkas kitas“ ištarė ne tik meras. Ją pakartojo ir ekonomistas Marius Dubnikovas, kurio įsitikinimu, regionai, kurie neturės investuotojų, bus pasmerkti mirti. Taip pat ir ministras Lukas Savickas: „Atsigauna tie regionai, kurie suvokia ekonomikos augimo svarbą. O tada ir žmonės suvokia, kokia yra tikroji jų gyvenimo kokybė – gyventi negaištant laiko eismo spūstyse, viską daryti jaukiu atstumu, tuo pačiu turint galimybę sėkmingai realizuoti save darbe, kur mokamas didmiesčio lygio atlyginimas. Mano patirtis rodo, kad nėra daug savivaldybių vadovų, savivaldybių tarybų, suprantančių, kad būtina dėti visas pastangas investicijoms pritraukti. Plungė investicijų medžioklės naudą suvokia, mato tai kaip strateginį savo uždavinį.“
Galimybių studijos pristatyme įvertintas investicijų bei darbo vietų potencialas. Apskaičiuota ir parko sukuriama nauda valstybei: įgyvendinus maksimalų scenarijų, grynoji nauda viršytų 612 mln. eurų, minimalų – 53 mln. eurų.
Šiuo metu Plungės rajono savivaldybė jau yra parinkusi teritoriją parkui ir parengusi jos ribų planą. Įvertintos infrastruktūros galimybės ir investicijų poreikis jai įrengti. Taip pat atlikti geologiniai tyrimai, vykdomas sklypų išpirkimas. Artimiausias darbas – užsitikrinti Vyriausybės pritarimą dėl valstybei svarbaus projekto statuso.
Pasak Audriaus Klišonio, Plungė orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės sektorių plėtrą, kurie labiau prisidės prie gyventojų pajamų didėjimo. Tarp realiausių įvardijama maisto pramonė, logistika ir sandėliavimas (mat šalia – automobilių keliai, geležinkelis, netoli ir Klaipėdos uostas), žaliosios technologijos – atsinaujinanti energetika, metalo ir medienos apdirbimo pramonė.
Į moderatoriaus Manto Dubausko klausimą apie galimybę Plungės pramonės parke steigtis taršiai pramonei atsakė studijos rengėja Elžbieta Germanovič: „Pramonė, kad ir kokia ji būtų, visada asocijuojasi su aplinkosauga. Tačiau šiais laikais teršti tikrai nebeapsimoka – įmonės geriau investuoja į technologijas, kurios saugo aplinką, nei moka už taršą. Aplinkosaugos mechanizmai sukurti ir jie tikrai veikia. Tai griežtai kontroliuojama tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tad baimintis nėra jokio pagrindo. Poveikio aplinkai lygis numatytas ir studijoje.“
Į klausimą „Kas toliau?“ atsakė meras Audrius Klišonis: „Atnaujintą galimybių studiją pristatysime Savivaldybės tarybos komitetams, kolegijai, o tada jau kreipsimės į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl valstybinės svarbos statuso, tikėdamiesi, kad tai gerokai paspartins Plungės ekonominį augimą ir, žinoma, pagerins mūsų gyvenimo kokybę. Nes, kai yra pramonė, tuomet yra ir žmonių, kuriems reikia mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros, maitinimo įstaigų, pramogų ir viso kito.“
Plungės rajono savivaldybės informacija
