Klaipėdos rajone gausu piliakalnių (iš viso jų yra 15), tačiau daugelio jų būklė nepatenkinama, jie apleisti, apaugę krūmynais ir medžiais, mažai skiriasi nuo šalia esančios miško teritorijos, todėl žinomi tik tos vietovės gyventojams. Daugelis piliakalnių nėra tinkamai pritaikyti turistinei veiklai: trūksta trumpalaikių poilsio vietų, sutvarkytų susisiekimo (laiptelių), mašinų sustojimo aikštelių ir kitos reikalingos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad piliakalniai, prarandantys savo kultūrinę ir pažintinę reikšmę, neigiamai įtakoja Klaipėdos rajono turizmo, kaip vienos iš Klaipėdos rajono prioritetinių vystimosi krypčių, plėtrą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengė ir šiuo metu vykdo projektą „Klaipėdos rajono kultūros paveldo objektų (piliakalnių) patrauklumo didinimas“.
Atsižvelgiant į turimas lėšas pirmiausiai dėmesys bus skiriamas informavimui apie esamus piliakalnius: bus pastatytos informacinės nuorodos į 11 rajono piliakalnių, prie piliakalnių bus įrengti informaciniai stendai, parengti piliakalnių lankymo žemėlapiai. Taip pat informacija apie piliakalnius bus publikuojama rajono spaudoje bei internetinėje erdvėje. Prie kiekvieno iš 11 piliakalnių bus įrengta ir minimali infrastruktūra: suoliukai bei šiukšliadėžes.
Projekto įgyvendinimo metu bus tvarkomi šie Klaipėdos rajono piliakalniai: Dovilų piliakalnis, Eketės piliakalnis, Gerduvėnų piliakalnis, Kalniškės piliakalnis, Mockaičių piliakalnis, Norgėlų piliakalnis, Daukšaičių piliakalnis, Skomantų piliakalnis, Veiviržėnų piliakalnis, Vyskupiškių piliakalnis ir Žvaginių piliakalnis. Kiekvienas piliakalnis pasižymi išskirtiniais bruožais:
Kalniškės piliakalnis yra šalia Gargždų miesto. Nuo piliakalnio atsiveria Gargždų miesto ir jo apylinkių panorama. Piliakalnyje stovėjo1253 m. minima kuršių pilis, o šalia piliakalnio buvo įsikūrusi papėdės gyvenvietė.
Dovilų piliakalnis yra atokioje vietoje. Jis labai tinkamas pažintinei kelionei dviračiais arba visos dienos šeimos išvykai. Rytinis piliakalnio aikštelės kraštas yra suvarpytas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iškastų vokiečių karių pylimų.
Eketės piliakalnis įsikūręs šiaurinėje Klaipėdos rajono dalyje, šalia skaidraus Eketės ežero. Piliakalnyje nuo senų laikų lietuviai švęsdavo Jonines. Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą ant jo buvo įrengti takai, suolai, akmeniniai stalai. Piliakalnis įdomus tuo, kad jo forma su aplinkiniais pylimais primena karaliaus sostą.
Gerduvėnų piliakalnis apipintas legendomis ir padavimais, kad ant šio, medžiais apaugusio, piliakalnio, senovėje vaidendavęsi.
Mockaičių piliakalnis išskirtinis vienomis iš aukščiausių liepų Lietuvoje.
Norgėlų piliakalnį XIX a. antrojoje pusėje kasinėjęs kunigaikštis Oginskis rado daug žalvarinių dirbinių.
Daukšaičių piliakalnis yra mažai kam žinomas, tačiau jis išsiskiria savo augmenija, laukine gamta.
Skomantų piliakalnio aikštelės vakaruose1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios vietoje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Ant pylimo stovi1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir penkerių metų Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos pažymėti ūkininko Prano Kučinsko pastangomis pastatytas betoninis paminklas (projektuotojas – Kostas Rimeika).
Veiviržėnų piliakalnis įkurtas Veiviržo upės kairiajame krante. Veiviržo dešiniajame krante buvo didelis kapinynas, kuriame rasta net Romos monetų. Padavimai byloja, kad ant piliakalnio degė amžinoji ugnis.
Vyskupiškių piliakalnis išsidėstęs Veiviržo upės dešiniajame krante ties santaka su Juodupiu esančiame kranto kyšulyje.
Šalia Žvaginių piliakalnio buvo tragiško likimo Ablingos kaimas, kur1941 m. birželio 23 d. vokiečių kariai-fašistai sušaudė 42 kaimo žmones, o kaimą padegė. Gyvi liko tik 20 gyventojų. Piliakalnio papėdėje 1972 metais pastatytas ir 2012 metais restauruotas Ablingos memorialinis ansamblis.
Projekto tęstinumas bus užtikrintas bendradarbiaujant su seniūnijomis ir siekiant didesnį dėmesį skirti piliakalnių aplinkos tvarkymui bei aktyviam vietos bendruomenės įtraukimui į tolimesnį piliakalnių pritaikymą turizmui bei rekreacijai.
Projektą pagal Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ vietos plėtros strategiją „Klaipėdos rajono kaimo vietovių plėtros strategija“ planuojama įgyvendinti iki2014 m. vasario 28 d. Bendra projekto vertė – 106.900,00 Lt. Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja skirti savo 10.690,00 Lt finansinį indėlį.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Nr. LEADER-11-PAJŪRIS-01-034.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus informacija
