Mažos pieno supirkimo kainos tikrai pribaigs smulkiuosius ūkininkus. Maža to, šiam reikalui pasitarnaus ir užsitęsusi sausra.
„Prieš gamtą nepapūsi, bet kad ji viena tespręstų“, – sako ūkininkai, besižvalgydami į giedrą dangų. Kai kuriuose Vidurio Lietuvos regionuose lietaus nebuvo jau daugiau nei pusantro mėnesio, todėl čia vešėjusios ganyklos ir pievos virto stepėmis, kur kuokštelis žolės – didelė retenybė.
„Mūsų laukai jau nusidažė raudona spalva – tiek pievos, tiek auginamų bulvių plotai. Ypač sunku smulkiesiems gyvulių augintojams, o dar valdžia jiems sumažino beakcizio kuro kiekio normą, tai kaip jiems pasigaminti žiemai reikiamą kiekį pašarų? Juk viena – šienauti derlingas pievas, kita – rinkti žoleles mažiau derlingose žemėse. O juk karvės ir ten, ir ten suėda maždaug vienodai“, – sielojosi Kelmės r. ūkininkų sąjungos vadovas Romas Docius, sakydamas, kad sausra sužlugdė ūkininkų viltis turėti dosnų atolą.
Stambieji gyvulių augintojai, anot R. Dociaus, greičiausiai sausrą pergyvens, nes iš tvartų išvežtomis srutomis patręštos pievos atrodo ne taip prastai, be to, jie turi daugiau gyvulių šėrimo galimybių, laikydami gyvulius tvartuose, tačiau smulkiuosius lietaus stygius suries į ragą.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas, besiverčiantis mėsine galvijininkyste, sako, kad rajone situacija – kritinė. „Ganyklų praktiškai neliko, ūkininkai pradėjo naudoti žiemai paruoštus pašarus. Blogiausia yra tai, kad, vadovaudamiesi įstatymais, ūkininkai iki rugpjūčio pirmos dienos privalėjo nušienauti visas savo turimas pievas, o jos nė kiek neatžėlė. O juk kai kas galėjo numatyti dabartinį gamtos scenarijų ir pasilikti kad ir ne pačių geriausių, bet padedančių apsiginti nuo galvijų bado pievų“, – sakė V. Ivanauskas.
Tiesa, važinėjant po Kėdainių r., mums teko galimybė matyti ir labai gražiai atrodančių ganyklų. Štai Surviliškio seniūnijoje šalia Kalnaberžės, Krakių, prie Meironiškių dideli plotai švietė vaiskia žaluma. Pasirodo, tai – liucernos. Šiose pievose karves ganantis ūkininkas sakė, kad auginant šias žoles jokia sausra nebaisi. „Tiesa, karvutės nuėda tik liucernų lapelius, o stagarus tenka specialiai pjauti, bet vis tiek tai geriau nei perdžiūvusi pieva“, – sakė septynių karvių ūkio savininkas.
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją optimizmu netryško ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos tarybos narys Mantas Vaitelis: „Ganyklos yra visiškai išdžiūvusios, todėl atsirado būtinybė naudoti žiemai paruoštus pašarus. Manau, panaši situacija yra visoje Lietuvoje ir nieko čia nepadarysi. Savo ūkyje pašarų turiu pakankamai, todėl man dėl užsitęsusios sausros didelių problemų nekyla. Žinoma, produkcijos savikaina šiek tiek padidės, nes dabar turime šienainį vežti į ganyklas, bet visa tai yra išgyvenama.“
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis taip pat pripažino sunkią smulkiųjų ir vidutinių pieno gamintojų situaciją. „Sausros padariniai nejaučiami Žemaitijoje, todėl negalima sakyti, kad situacija kritinė visoje Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad pieno ūkius žlugdo ne tik lietaus trūkumas, didžiausia problema – žemos pieno supirkimo kainos. Jei pieno supirkimo kainos būtų normalios, pašarų Lietuvos ūkininkai tikrai nusipirktų ir nereikėtų išgyventi dėl gamtos išdaigų“, – „ŪP“ sakė J. Vilionis.
Dainius ŠEPETYS, „ŪP“ korespondentas, Autoriaus nuotraukos
