Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas yra įsitikinęs, kad siekiant geriau valdyti savivaldybės biudžeto lėšas ir suteikti gyventojams būtinų paslaugų, reikalingi nestandartiniai sprendimai, pokyčiai ir neįprastos veiklos formos.
Pasak Savivaldybės administracijos vadovo, labai svarbu, kad įgyvendinant projektus Klaipėdos rajone savivalda bendradarbiautų su verslo atstovais ir gyventojais, o Savivaldybės administracija ir politikai ryžtųsi nestandartiniams, iki šiol neįprastiems sprendimams. Nestandartiniai sprendimai gali padėti greičiau išspręsti problemas ir pateisinti gyventojų lūkesčius.
Ką turite omenyje, kalbėdamas apie nestandartinius sprendimus?
Esu įsitikinęs, kad pokyčiams savivaldoje kurti reikalinga keisti ir įprastus valdymo modelius, finansavimo tvarką, lėšų pritraukimo būdus. Naujausia idėja, kuria asmeniškai tikiu ir dirbu dėl jos įgyvendinimo – kelių asfaltavimo planavimas. Džiaugiuosi, kad šios idėjos jau sulaukė ir Savivaldybių asociacijos, ir verslo susidomėjimo bei pritarimo. Šią savaitę Savivaldybių asociacijose buvo surengtas pasitarimas, kuriame buvo pristatyta galimybė kelius tvarkyti planuojant 10 metų skiriamas lėšas.
Klaipėdos rajono savivaldybė iš Kelių priežiūros programos (KPP) kasmet gauna apie 1 mln. eurų kelių asfaltavimui, dar 500 tūkst. eurų – kelių priežiūrai. Pagal šios dienos kainas, kasmet galime išasfaltuoti daugiausiai 3 kilometrus žvyrkelių. Gyventojams kelių kokybė ir būklė labai svarbi, o į priekį judame labai lėtai. Esu įsitikinęs, kad, bendradarbiaudami su verslu, galėtume išasfaltuoti daugiau kelių vienu ypu. Kadangi šios lėšos į savivaldos biudžetą įplaukia kasmet ir yra garantuotos, galėtume tartis su rangovais. Pavyzdžiui, nupirktume ne 3 kilometrus asfaltuotų kelių, o iškart 30 kilometrų, o už juos išsimokėtume per 10 metų iš tų garantuotų KPP lėšų. Taip gerokai sutaupytume, o gyventojai patogesniais keliais važinėtųsi jau netrukus. Akivaizdu, kad per 10 metų dėl atlyginimų kilimo, infliacijos, kelių asfaltavimas pabrangtų. Jei pagal dabartines kainas galėtume asfaltuoti 30 kilometrų, tai per 10 metų už tą pačią sumą, spėju, pavyktų nupirkti apie 20−25 kilometrus asfaltuotų kelių. Be to, jau išasfaltuotų kelių priežiūrai reikėtų skirti daug mažiau lėšų nei dabar skiriame žvyravimui, laistymui, greideriavimui ir kt. Taigi, sutaupytume ir kelių priežiūrai skirtų lėšų, iš jų gal paklotume dar vieną kitą kilometrą asfalto.
Tokia praktika taikoma kitose Europos šalyse, o 2009-aisiais ir Lietuvoje Druskininkų savivaldybė priėmė tokį sprendimą, kuris akivaizdžiai pasiteisino. Druskininkuose jau kelerius metus didžioji dalis kelių ir gatvių asfaltuotos, o savivaldybė kasmet už tai moka iš KPP lėšų.
Nestandartiniai sprendimai tik dabar mums atrodo originalūs, o kitur jau šiandien sėkmingai veikia, kuria naudą visuomenei ir įkvepia kitus. Sieksiu, kad ir mūsų Savivaldybė ryžtųsi pradėti procedūras, kad keliai būtų asfaltuojami netrukus, o pinigai už juos sumokami per dešimtmetį.
Pernai Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos kai kuriuos kelius asfaltuoti ir bendromis savivaldos bei gyventojų lėšomis. Ar šie projektai jau vykdomi?
Procesas jau įsibėgėja. Savivaldybė projekto įgyvendinimui numatė 200 tūkst. eurų. Šie pinigai skirti vietinės reikšmės kelių tiesimui ir statinių juose įrengimui. Jau kitą savaitę pradėsime darbus Purmalių kaimo Versmės gatvėje. Šio projekto preliminari vertė 33 tūkst. eurų. Savo eilės laukia Agilos g. Sendvario sen. ir dar 3 gatvės, kuriose darbai prasidės nuo projektavimo darbų pirkimo.
Kitas projektas, kuriam Savivaldybė numatė 50 tūkst. eurų – daugiabučių kiemų, jų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir kapitalinis remontas. Pagal šį projektą bendromis savivaldos ir gyventojų lėšomis jau išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, pravažiuojamojo kelio dalis, sutvarkyti šaligatviai prie renovuoto daugiabučio Vasario 16-osios gatvėje. Projektas atsiėjo 20 tūkst. eurų, 12 tūkst. skyrėme iš savivaldybės biudžeto, 8 tūkst. eurų prisidėjo daugiabučio gyventojai.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras gyventojams šią savaitę pranešė naujieną, kad jau kitąmet bus pradėta ilgai laukta Gargždų kultūros centro rekonstrukcija. Pradėsite darbus dar tiksliai nežinodami, ar gausite finansavimą iš kitų šaltinių?
Netrukus planuojame skelbti pirkimo konkursą Gargždų kultūros centro rangos darbams. Statybos ir kelių priežiūros skyrius pradėjo rengti pirkimo dokumentus konkursui. Daugmaž 2 mln. eurų atsieisianti rekonstrukcija tikrai bus pradėta, tačiau ir tiksli kaina, ir finansavimo šaltiniai paaiškės vėliau. Sieksime šiam projektuio pritraukti Vyriausybės investicijų programos lėšų, tačiau jei nepavyks, skolinsimės. Tai irgi originalus sprendimas, nes pasitaiko, kad gavus lėšų dėl sudėtingų, užtrunkančių procedūrų nespėjame šių lėšų įsisavinti. Gargždų kultūros centro atveju kelis darbus vykdysime lygiagrečiai – pirksime rangos darbus, teiksime paraiškas gauti finansavimą, o jei nepritrauksime lėšų iš kitų šaltinių, projekto vykdymui skirsime savivaldybės biudžeto ir skolintas lėšas.
Vienas iš motyvų, kodėl būtina pirkimus vykdyti dabar – galimybė sutaupyti. Statybininkai šiuo laiku „alkani“ užsakymų, todėl savo paslaugas teikia pigiau, jiems trūksta darbų, o kai visoje šalyje pajudės projektų iš ES lėšų vykdymas, kainos neišvengiamai kils, bus mažesnė konkurencija ir didesnės kainos.
Netrukus prasidės vasara, po dešimtmečio pertraukos Klaipėdos rajono savivaldybė ketvirtadienio Tarybos posėdyje vėl skyrė finansavimą vaikų poilsio ir vasaros stovyklų organizavimui. Papasakokite apie tai daugiau.
Džiaugiuosi, kad politikai pritarė padidinti iš anksto planuotą finansavimą vaikų poilsio organizavimui. Buvome suplanavę skirti 15 tūkst. eurų, bet Švietimo skyriui buvo pateikta paraiškų, kurioms įgyvendinti reikėjo daugiau lėšų. Pasiekėme kompromisinį variantą – vaikų poilsio stovykloms organizuoti skyrėme 33 700 eurų. Už šias lėšas bus vykdoma 14 projektų, apie 700 vaikų galės mėgautis vasaros pramogomis, kūryba ir poilsiu.
Šiemet Savivaldybė ne tiesiogiai lėšomis, bet kai kuriais darbais, statybinėmis medžiagomis prisidės ir prie tradiciškai jau daugiau nei dešimtmetį prie Vanagų liuteronų bažnyčios organizuojamos vasaros stovyklos vaikams. Ši stovykla kasmet rengiama savanorystės principu. Vaikams poilsis beveik nieko nekainuoja, visi vadovai stovykloje dirba neatlygintinai, o kitiems stovyklos poreikiams naudojamos suaukotos geradarių lėšos, čia savaitę ilsisi apie 500 vaikų iš visos Lietuvos. Žavi, kad stovykla organizuojama savanorystės principu, šiemet joje patirties semsis ir Klaipėdos rajono pedagogai, švietimo specialistai, bendruomenės. Būtų smagu, jei tokia savanorystės ir pagalbos vaikams tradicija persikeltų ir į mūsų mokyklas bei bendruomenes.
Šį savaitgalį dalyvausiu ir Pamario turizmo sezono atidarymo šventėje Drevernoje. Tai dar vienas puikus pavyzdys, kaip verslo ir savivaldos bendradarbiavimas sukuria naudą visuomenei. Kai pernai savivaldybė Drevernos uosto vystymą perdavė verslininkams – bendrovei „Hortivita“, įvyko reikšmingi pokyčiai, prasidėjo uoste teikiamų paslaugų plėtra, gyventojams ir turistams jau šiemet bus pasiūlyta daug daugiau galimybių pramogauti ir ilsėtis, bus teikiamos naujos paslaugos, organizuojami renginiai. Vien savivaldybė tokios plėtros negalėjo garantuoti, todėl sėkmingas bendradarbiavimas su verslu ypač džiugina.
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
