Skiepijimas išlieka viena veiksmingiausių priemonių, apsaugančių žmones nuo užkrečiamųjų ligų. Per pastaruosius 50 metų vakcinos išgelbėjo daugiau nei 150 milijonų gyvybių, o šiandien dėl mokslo pažangos patobulėjusios jos gelbsti dar daugiau ir padeda kiekviename gyvenimo etape gyventi ilgiau ir sveikiau. Šią savaitę minint Europos imunizacijos savaitę dar kartą prisimenama ir akcentuojama, kad galimybė pasiskiepyti ir apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų yra neįkainojama mokslo dovana kiekvienam iš mūsų. Šių metų Imunizacijos savaitės tema – „Vakcinos veiksmingos kiekvienai amžiaus grupei“.
„Vakcinos yra vienas didžiausių mokslo pasiekimų – jos jau išgelbėjo milijonus gyvybių ir šiandien leidžia mums apsaugoti save kiekviename gyvenimo etape, nuo kūdikystės iki senatvės. Mūsų atsakomybė – remtis mokslu ir priimti sprendimus, kurie saugo ne tik mus pačius, bet ir visą visuomenę. Skiepijimas turi tapti sąmoningu pasirinkimu ir vertybe, kurią perduodame iš kartos į kartą“, – įsitikinusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Apsauga nuo kūdikystės iki senatvės
Skiepijimas yra svarbus visais gyvenimo etapais – nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki vyresnio amžiaus, nes kiekviename amžiuje jis padeda apsaugoti nuo skirtingų sveikatos grėsmių.
Kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje kūdikių ir mažų vaikų imuninė sistema dar tik vystosi, todėl jie yra jautresni ligoms. Štai kodėl didžioji dalis skiepų planuojama per pirmuosius dvejus gyvenimo metus – taip vaikai apsaugomi nuo tokių ligų kaip difterija, tymai, raudonukė, kiaulytė, poliomielitas, kokliušas, rotavirusas, ar stabligė.
Paauglystėje revakcinacija, norint palaikyti imunitetą nuo tokių ligų kaip difterija, stabligė ir kokliušas bei vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) yra skirta kovoti su kylančiais sveikatos pavojais, galinčiais iššaukti rimtas skiepais valdomų ligų komplikacijas ar net vėžinius susirgimus. Išsamų Lietuvos Respublikos profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių galima rasti : www. nvsc.lrv.lt.
Nėštumo metu vakcinacija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį – pasiskiepijus apsaugoma ne tik būsimoji mama, bet ir kūdikis. Gavusios rekomenduojamas vakcinas, tokias kaip gripo, COVID-19, kokliušo nėščios moterys gali perduoti antikūnus savo kūdikiui prieš gimdymą ir taip padėti užtikrinti saugumą abiem.
Su amžiumi žmonių imuninė sistema natūraliai silpnėja, todėl tampame imlesni įvairioms infekcijoms. Vakcinos apsaugo suaugusiuosius ir vyresnio amžiaus žmones, ypač tuos, kurie priklauso rizikos grupėms, nuo tokių ligų kaip COVID-19, sezoninis gripas, pneumokokinė infekcija, erkinis encefalitas, difterija, stabligė. Pasiskiepijus mažėja tikimybė sunkiai sirgti, patirti įvairias komplikacijas (plaučių uždegimas, miokarditas, encefalitas ar net ištikti mirtis), mažėja tikimybė būti gydomam ligoninėje.
Dėmesingumas savo sveikatai, nepamirštant suteiktos galimybės pasiskiepyti, padeda ilgiau išlikti sveikiems.
Skiepijimo iššūkiai ir lūkesčiai
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo užkrečiamųjų ligų būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės. Keletą pastarųjų metų skiepijimo nuo daugelio ligų rodikliai nesiekia šio tikslo, tačiau dedamos visos pastangos, kad pokyčius pamatytume jau netolimoje ateityje.
„Tiek medicinos bendruomenė, tiek sveikatos politiką formuojantys ir ją įgyvendinantys specialistai deda daug pastangų, kad vaikų skiepijimo apimtys didėtų. Visgi suprantame, kad pasiekti ankstesnius aukštus skiepijimo rodiklius, nebus lengva. Norisi tikėti, kad tendencijos, kurias užfiksavome išanalizavę 2025 m. duomenis, teikia vilčių ir netolimoje ateityje pamatysime, kaip kreivė kyla aukštyn“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
NVSC duomenimis, 2025 m. daugiau vaikų paskiepyta nuo žmogaus papilomos viruso (2024 m. paskiepyta 59,27 proc. vienuolikamečių vaikų, pernai – 60,45 proc.; skiepijant dvylikos metų vaikus antrąja doze pokytis didesnis: 2024 m. – 70,73 proc., 2025 m. – 73,66 proc.). Skiepijimo tuberkuliozės vakcina ir difterijos, stabligės, kokliušo vakcina apimtys išliko tokios pačios kaip pernai ir, nors nesiekia rekomenduojamo lygio, tačiau išliko stabilios ir nesumažėjo.
Naujagimių skiepijimo nuo hepatito B ir 2 metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis išliko beveik stabilus – sumažėjimas yra labai nežymus, pavyzdžiui, skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės lygis pakito nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc.
Ką galime padaryti šiandien?
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie savo ir visos visuomenės sveikatos apsaugos imdamasis paprastų, bet svarbių veiksmų jau šiandien:
• Pasitikrinti, ar mes patys ir mūsų vaikai yra skiepyti nuo užkrečiamųjų ligų.
• Pasitarti su šeimos gydytoju dėl rekomenduojamų skiepų.
• Priimant sprendimus remtis patikima mokslu grįsta informacija ir skatinti taip elgtis artimuosius.
