Sausio 22 d. tarnybą Vidaus reikalų sistemoje paliko ir į atsargą pasitraukė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, vyresnysis komisaras Silvijus Baranauskas.
Jis ėjo šias pareigas nuo 2009 m. Pavaduotojas buvo atsakingas už Vyriausiojo policijos komisariato administracijos padalinių veiklą, paskutiniuoju metu ypač aktyviai rūpinosi naujojo policijos pastato statyba, įrengimu, pritaikymu policijos reikmėms.
Išlydėti į atsargą buvusio kolegos susirinko pilna salė policijos pareigūnų ir Klaipėdos apskr. VPK darbuotojų. Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas sakė netenkąs dešiniosios rankos. „Prisiminsiu Jus, Silvijau, kaip tikrą profesionalą, žodžio žmogų, išties sąžiningą darbuotoją“ – kalbėjo jis.
Į policiją atvyko ir Klaipėdos apygardos bei apylinkės prokuratūrų vadovai Simonas Minkevičius, Vytautas Jurkevičius ir Dalia Pocienė. Jie dėkojo S.Baranauskui už bendradarbiavimą, D.Pocienė rašytojo žodžiais linkėjo pavaduotojui „sparnų, kuriuos, Dievui nupjovus šaką, ant kurios esame įsitaisę, aptiktume turį“.
„Aš spaudžiu ranką kiekvienam iš Jūsų. Gyvenimas nesustoja, paliekant tarnybą. Būkite komanda, dėkoju Jums už realizuotas gražias idėjas, atliktus darbus. Ilgų, ramių, gerų tarnybos metų Jums“, – atsisveikino Silvijus Baranauskas.
Jis atsakė ir į kelis paskutinę tarnybos dieną užduotus klausimus:
Kas paskatino tapti policijos pareigūnu? Kaip atėjote dirbti į Klaipėdos apskrities policiją?
Tapti policijos pareigūnu, manau, paskatino mano charakterio savybės: teisybės siekimas, nepakantumas įvairiems pažeidimams visuomenėje, noras padėti kitiems. Jaunystėje, dar dirbant pedagoginį darbą, teko dalyvauti visuomeninėje veikloje, susijusioje su teisėtvarkos užtikrinimu, bendradarbiauti su policijos (tuo metu – dar milicijos) pareigūnais. Tai leido susipažinti su policija iš arčiau, paskatino siekti teisinio išsilavinimo ir tapti policijos pareigūnu.
Į Klaipėdos apskrities policiją atėjau dirbti Ekonominių nusikaltimų skyriaus vadovu, persikeldamas iš analogiškų pareigų Šiaulių apskrities policijoje. Tai buvo sprendimas, padiktuotas gyvenimo situacijos: esu kilęs iš Gargždų, norėjau grįžti į savo gimtuosius kraštus – arčiau tėvų, kuriems tuo metu jau reikėjo mano pagalbos, be to, traukė vaikystėje išbraidytos mylimos upės, upeliai, galimybė laisvalaikiu pasivaikščioti prie jų su meškere.
Koks ilgametės tarnybos prisiminimas ryškiausiai išliks atmintyje?
Per 28 darbo policijoje metus daug patirta. Labiausiai įsiminė istoriniai įvykiai – Sausio 13-oji (tą naktį kaip tik budėjau Šiaulių policijos komisariate – buvau atsakingas už paros įvykius ir viešąją tvarką bei saugumą mieste, o Šiaulių garnizone tuo metu gaudė rusų BTR’ai), lito įvedimas, kai budėjome bankuose, ir kiti. Neužmiršiu įtempčiausių valstybei ir policijos darbuotojams metų, kai vyko privatizacija, teko tramdyti gimstančias mafijos struktūras, reketą, buvo sprogdinami komisariatai. Žinoma, nemažai turiu ir šviesių prisiminimų: labiausiai mane džiugina sutikti puikūs žmonės, kolegų nuoširdus, pasiaukojantis darbas, tarpusavio supratimas, sėkmingi bendro darbo rezultatai, ištirti sudėtingiausi nusikaltimai. Buvo metas, kai jautėme valstybės paramą mums, stabilumą, ne vien nuolatinę įtampą, kritiką ir nesibaigiančias reformas.
Ko ilgėsitės išėjęs į atsargą?
Bendradarbių, kolegų, su kuriais dirbome kasdieninį nelengvą darbą.
Kas, be uniformos, Jums primins mūsų instituciją?
Pirmiausia – naujasis pastatas Kauno g. 6. Pro jį dažnai teks pravažiuoti, tikiuosi, bus progų ir užeiti, nes esu klaipėdietis.
Ar dažnai matysime Jus Vyriausiajame policijos komisariate?
Artimiausią antradienį tai jau tikrai: noriu dalyvauti tradicija tapusiose sporto treniruotėse, nes esu komandos narys ir negaliu pavesti bendraminčių.
Ateisiu visada, jei pakviesite, jei kada reikės mano patirties ar patarimų. Tikiuosi, išliks šiuo metu gyva graži tradicija neužmiršti veteranų. Todėl, tikiu, pasimatysime!
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija
