Kai mėnulis supas ant žvaigždėto tako,
Kai nukaista skruostai ugnine žara,
Per pasaulį nuostabiausių švenčių laukimas eina
Ir dalina džiaugsmą mūsų širdyse.
Šv. Kalėdų laukimo laikotarpis – stebuklingas metas, kai norisi bent trumpam sustoti, apmąstyti, prisiminti viską, kas įvyko per metus, įvertinti tai, kas yra šalia mūsų ir aplink mus. Artėjančių švenčių laukimas pažadina gerumą, o juk gerumas – toks dalykas, kurį duodame nesitikėdami atlygio. Gerus darbus gera daryti vien dėl to, jog tai suteikia daug laimės ne tik kitiems, bet ir patiems mums. Gražiausių ir šilčiausių metų švenčių belaukiant net širdys dažniau spurda krūtinėse, o kojos pačios neša aplankyti kaimynus, vaikus, vienišus žmones – juk taip norisi, kol dar minčių neaptemdė šventinis šurmulys, pasakyti visiems sutiktiesiems ką nors gražaus, šilto, palinkėti sveikatos, stiprybės, gėrio, bendruomeniškumo, meilės savo artimui, kaimynui, kraštiečiui.
Ta intencija gruodžio 20 d. popietę Nemakščių bendruomenės Kalėdų senelis ir nykštukai, prisikrovę pilną krepšį bendruomenės narių S. Kedavičienės, G. Kasputienės megztų „punčiakikių“, smulkiųjų rankdarbių būrelio mokytojos P. Urbonienės bei kitų moterų megztų kojinių, riešinių, nertų apyrankių ir prisipildę maišą saldainių, su gražiausiais ir šilčiausiais palinkėjimais lankė nemakštiškius. Daugelis buvo nustebinti, pamaloninti ir dėkingi, kad jų nepamirštame, kad apie juos pagalvojame, aplankome.
Kad žmogus būtų laimingas, reikia tiek nedaug – tik truputėlį dėmesio, didžiulės šypsenos, kai liūdna, artimojo peties, kai nepaliaujamai sunku. Juk žmogui reikia tiek nedaug…
Už šią popietę noriu padėkoti valdybos nariams A. Žukauskui ir D. Kučinienei. Už „punčiakikes“ nuoširdžiai dėkoju mūsų nepailstančioms mezgėjoms S. Kedavičienei ir G. Kasputienei, už numegztas kojines, riešines, nupintas apyrankes – šauniajam smulkiųjų rankdarbių kolektyvui, vadovaujamam P. Urbonienės, už pilną maišą saldainių – D. ir V. Šimaičiams.
Lina Mejerienė, Nemakščių bendruomenės santalkos pirmininkė
musuraseiniai.info
