Klaipėdos miesto savivaldybė savo iniciatyva užsakė tyrimą, kuriuo siekta įvertinti Klaipėdos miesto ir regiono pasiekiamumą oro transportu bei išsiaiškinti, kodėl Vakarų Lietuvos gyventojai ir verslas dažnai renkasi skristi iš Vilniaus ar Kauno, o ne iš Palangos oro uosto. Tyrimą „Klaipėdos regiono ir miesto skrydžių pasiekiamumo analizė“ atliko Klaipėdos valstybinė kolegija.
Tyrimo metu buvo analizuojami statistiniai duomenys, apklausti Vakarų Lietuvos gyventojai, verslo atstovai ir kelionių organizatoriai. Tyrimas vyko 2025 metų birželio–gruodžio mėnesiais.
„Klaipėdos regione veikia daug tarptautinių įmonių, vyksta verslo ir kultūros renginiai, rengiamos tarptautinės konferencijos. Todėl situacija, kai iki Vilniaus ar Kauno oro uostų tenka važiuoti ištisas valandas, mūsų netenkina. Regionas jau parodė, kad gali prie sprendimų prisidėti pats – taip Palangos oro uoste atsirado skrydis į Amsterdamą. Tačiau realios valstybės paramos vis dar trūksta. Būtent todėl šio tyrimo rezultatai mums yra itin svarbūs – jie suteikia pagrįstus argumentus toliau įrodinėti nacionalinei valdžiai būtinybę didinti Klaipėdos krašto pasiekiamumą“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Tyrimas parodė, kad Vakarų Lietuvos gyventojai naudojasi visais pagrindiniais šalies oro uostais. Daugiausia apklaustųjų nurodė skrendantys iš Vilniaus oro uosto (77 proc.), Palangos oro uostą rinkosi 65,7 proc., Kauno – 60,7 proc. respondentų. Tačiau dažniau keliaujantys gyventojai – skrendantys šešis ar daugiau kartų per metus – dažniau rinkosi Palangos oro uostą (6,4 proc.), aplenkdami Vilnių (5,4 proc.), Kauną (3,3 proc.) ir net Rygą (3,6 proc.). Tai rodo, kad intensyviai keliaujantiems žmonėms Palanga tampa vis patrauklesne alternatyva.
Renkantis oro uostą svarbiausi kriterijai yra reikiamos skrydžių kryptys, tiesioginiai ar patogūs jungiamieji skrydžiai, atstumas iki oro uosto, bilietų kaina ir patogus susisiekimas. Nors Palangos oro uostas vertinamas kaip svarbus, jo patrauklumą šiuo metu mažina ribotas skrydžių krypčių skaičius, aukštos bilietų kainos ir nepakankamas susisiekimas su oro uostu, ypač viešuoju transportu. Taip pat infrastruktūros ir paslaugų trūkumai ir informacijos apie regioną bei Palangos oro uosto galimybes stoka, stipri konkurencija tarp miestų ir regionų bei su saugumu susiję iššūkiai.
Tyrime dalyvavę žmonės įvardijo šalis, į kurias labiausiai norėtų skristi iš Palangos oro uosto. Iš viso buvo paminėtos daugiau nei 59 valstybės, taip pat įvardijami žemynai, pavyzdžiui, Pietų Amerika. Bendrame sąraše dažniausiai minėtos šios šalys: Italija (24 proc.), Ispanija (24,9 proc.), Vokietija (17,2 proc.), Jungtinė Karalystė (11 proc.), Norvegija (10,1 proc.), Turkija (10 proc.), Graikija (9,8 proc.), Prancūzija (6,1 proc.) ir Lenkija (5,5 proc.). Klaipėdiečiai dažniau pageidavo skrydžių iš Palangos į Vokietiją (18,9 proc.), Lenkiją (7,9 proc.) ir Prancūziją (7,5 proc.). Tuo tarpu Klaipėdos rajono, Palangos ir Kretingos gyventojai labiau akcentavo Pietų Europos kryptis – Ispaniją, Italiją, Graikiją ir Turkiją.
Tyrimas leido aiškiai įvardinti pagrindines Palangos oro uosto tobulinimo kryptis. Apklausos parodė, kad keliautojams svarbiausios yra skrydžių kryptys ir patogūs jungiamieji skrydžiai, todėl siūloma plėsti maršrutų tinklą ir grąžinti anksčiau buvusias kryptis. Taip pat rekomenduojama dažninti skrydžius, gerinti jų laikus ir jungiamumą su pagrindiniais Europos oro uostais, mažinti sezoniškumą bei spręsti susisiekimo ir infrastruktūros problemas Palangos oro uoste.
Taip pat pabrėžiama komunikacijos svarba – Palangos oro uostas turėtų būti pristatomas kaip pagrindiniai Vakarų Lietuvos oro vartai, o ne tik kaip trečiasis šalies oro uostas.
