Violeta Gustaitytė
Klaipėdoje vienuoliktą kartą vyks tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Prestižinis etninės kultūros renginys yra įtrauktas į Į CIOFF (Tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. „Šiųmetis festivalis „Parbėg laivelis“ vyks liepos 14–17 dienomis – per patį medunešį, todėl sakome, kad visos bitės neš folklorą“, – šypsosi viena iš festivalio vedėjų etnologė Gražina Kadžytė, jos paprašėme pristatyti šią pajūrio krašto šventę.
Lietuvoje organizuojama įvairių folkloro festivalių. Kuo ypatingas, išskirtinis „Parbėg laivelis“?
Jis nėra nei jauniausias, nei seniausias iš visų Lietuvoje organizuojamų folkloro festivalių, bet jūrinė aplinka, Danės upė suformavo savitą festivalio veidą. Koncertai vyksta laivuose, Danės krantinėje, festivalio dalyviai išplaukia į atvirą jūrą ar bent po marias paplaukioja. Yra netgi buvę žaismingų folkloristų „išpuolių“ į paplūdimius, kai saule besimėgaujančius klaipėdiškius staiga užgriūna dainininkai, muzikantai su savo dainomis ir muzika. Buvęs Kauno „Kupolės“ ansamblio vadovas Antanas Bernatonis netgi juokavo, kad reikėtų atgaivinti tautinius maudymosi kostiumus: drobines kelnes, marškinius.
Festivalį organizuojantis Klaipėdos etnokultūros centras gyvuoja jau 25 metus. Tai vienintelis Lietuvoje etnokultūros centras, kuris savivaldybės remiamas sugebėjo įkurti ir išlaikyti folkloro kolektyvus. Jie padeda pažinti šio regiono folklorą, puoselėja Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto muzikos, dainų ir šokių lobius. Šiame festivalyje dalyvaus būrys Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvų: „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, „Senoliai“.
Festivalis tradicinis, kaskart sutraukia daug dalyvių ir žiūrovų. Kas lemia jo populiarumą?
Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą visada buvo didžiulė žmonių trauka prie jūros, o kur yra savita trauka, ten reikalingi ir kultūros renginiai. Dar tarpukario Lietuvoje buvo sugalvota ir pradėta rengti Jūros šventė. Folkloro festivalis iš pradžių buvo jos dalis, bet vėliau nutarta, kad tai bus dvi atskiros šventės, nes kūrybinio potencialo joms surengti yra su kaupu. Šis sprendimas atsipirko – ir folkloro festivalis, ir Jūros šventė yra labai populiarūs, žmonių mėgstami. Klaipėdos miesto savivaldybė tardamasi su visomis kultūrinėmis organizacijomis formuoja miesto kultūros veidą, šiltuoju sezonu sukurdama tam tikrą kultūrinių renginių ritmą. Neseniai buvo Joninių šventė Jono kalnelyje, ateina folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Šis nuslūgs, ateis Jūros šventė ir kiti renginiai.
Kas bus nauja šiųmečiame festivalyje?
Besibičiuliaujantys Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai ir folkloro ansambliai visada sugalvoja ką nors nauja, įdomiau, bet išlaikomos ir festivalio tradicijos. Kai remontuojamuose tiltuose per Danės upę nebuvo galima rengti koncertų laivuose, festivalio programoje atsirado „Dainuojanti krantinė“ – folkloro ansamblių pasirodymai Danės krantinėje. Šiemet koncertai grįžta į laivus, tačiau išliks ir „Dainuojanti krantinė“.
Anksčiau festivalis vyko Teatro aikštėje, paskui persikėlė į kitą Danės pusę, kur yra parkas, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo simbolis – paminklas „Arka“. Šalia jo esanti graži aikštelė šiemet taps parodų vieta – čia išvysite parodą „Klaipėdos etnokultūros centrui 25-eri“. Etnokultūros centre veiks Egidijaus Virbašiaus muzikos instrumentų paroda, dalyvaus pats meistras.
Programoje atsirado kamerinių renginių dramos teatre. Tai audiovizualinis sutartinių projektas „Lino laikas“ ir Indijos klasikinės instrumentinės muzikos atlikėjų pasirodymas.
Pirmą kartą bus surengtas Tarptautinių lopšinių vakaras, kuriame mūsų ir svečių ansambliai pristatys lopšines. Tik antrą kartą festivalyje bus Giesmių valandos, jos skambės Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje. Tradicines giesmes pristatys šios bažnyčios giesmininkai, o svečiai iš kitų šalių supažindins su savo kraštų giedojimo tradicijomis. Giesmių valandos festivalyje išaugo iš Klaipėdos etnokultūros centro ir kunigo dr. Sauliaus Stumbros bičiulystės: jau septynerius metus kartu jie organizuoja giesmių vakarus.
Praėjusio festivalio tema buvo šeima. Ji svarbi išlieka ir šiemet – jomarke įsikurs Šeimų kiemas, kuriame šeimininkaus tradicinių žaidimų čempionatų Lietuvoje rengėjas Jonas Kavaliauskas. Klaipėdos krašte svarbi linksminimosi forma buvo žaidimai, tad juos ir susigrąžiname.
Šiemet festivalis vyks liepos 14–17 dienomis – per patį medunešį, todėl sakome, kad visos bitės neš folklorą. Pats pirmasis koncertas pavadintas „Užsienio spiečių (svečių) pasisveikinimu“. Klaipėdos ansamblio „Kuršių ainiai“ įspūdingos programos „Vėjų marės, medaus upės“ idėja – garsiai dainuok, sunkiai dirbk, karštai melskis! – skleisis Didžiojo medunešio koncerte: kartais ieškome laimės krašto – kur teka medaus upės, kur žmogui gera gyventi – už jūrų marių… O jis – šalia. Tik reikia praregėti, pasidarbuoti, vieniems su kitais sutarti.
Pasidžiaugsim „Alkos“ ansamblio folkloro spektakliu „Už stalelio sėdau“: skambės Mažosios Lietuvos smuklių, arbatinių, pakelės užeigų folkloras. Bus daug įvairių ir įdomių ansamblių, temų, veiklų.
Kokie kolektyvai iš užsienio dalyvaus pirmą kartą? Kaip jie buvo atrenkami?
Festivalyje dalyvaus devyni kolektyvai iš Gruzijos, Baltarusijos, Norvegijos, Italijos, Rusijos, Ukrainos, Indijos, Portugalijos, Latvijos. Vieninteliai ukrainiečiai atvažiuoja antrą kartą, o visi kiti dalyvaus pirmą kartą.
„Parbėg laivelis“ įtrauktas į CIOFF tarptautinių festivalių kalendorių, todėl viso pasaulio folklorininkai apie jį žino. Organizatoriai sulaukė daug pageidavimų atvykti į Klaipėdą ir čia pasirodyti. Ansambliai siuntė savo pasirodymo vaizdo įrašą festivalio rengėjams, o šie pasirinko tuos kolektyvus, kurie artimesni jų tradicinio folkloro sampratai, festivalio temai, nuotaikai.
Festivalio svečiams bus pristatoma Mažoji Lietuva – labai savitas, išsiskiriantis gyvensena, apranga, mąstysena, tautosakos tekstais regionas. Tačiau Klaipėdos festivalis sujudino ne tik artimiausią kraštą – Nidai, Juodkrantei, Šilutės lietuvininkų folklorui atstovaujančius kolektyvus, bet ir visą Lietuvą. Koncertuos Žemaitijos ansambliai – iš Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės rajonų, Palangos. Atvažiuos folkloro kolektyvų iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės. Dalyvaus Klaipėdos tautinių bendrijų kolektyvai, etnomuzikavimo studijų mokiniai, modernaus folkloro grupės, klaipėdiškių mėgstama kapelija „Mingė“.
Būsite festivalio jomarko vedėja. Kuo jis džiugins klaipėdiečius ir miesto svečius?
Klaipėdoje visada buvo metinis turgus – jomarkas. Šis pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos: vokiškai jahr – metai, markt – turgus. Jomarkas skiriasi nuo mugių – tradiciškai jis turi būti tik kartą per metus, didelis, įspūdingas. Toks ir bus festivalio jomarkas – jame dalyvaus amatininkai, liaudies meistrai, tautinio bei kulinarijos paveldo specialistai. Ne bet kokie, tiktai turintys tautodailininko, meno kūrėjo statusus, tautinio, kulinarijos paveldo sertifikatus. Jie populiarins senuosius pamario krašto, kitų Lietuvos etnografinių regionų bei įvairių tautų amatus, prekiaus išskirtiniais dirbiniais, padės pažinti amato subtilybes.
Tęsime praėjusiame festivalyje atsiradusią dar vieną Klaipėdos miesto tradiciją – pokalbius prie kafijos. Miesto ponios eidavo į kavinukes 10 valandą išgerti rytinės kafijos arba 16–17 valandą – vakarinės. Pirkdavo tik kavą, o sausainiukų, pyragėlių atsinešdavo pačios, taip pasigirdamos savo konditeriniais sugebėjimais. Jomarke taip pat bus rytinės ir vakarinės kafijos ritualai. Gilių kavos arba žolelių arbatos, sūrio, sausainių, šakočio ragauti ir bendrauti kviesime Klaipėdos kultūros žmones, gerų iniciatyvų autorius, festivalio svečius iš kitų šalių, įdomiausius jomarko dalyvius.
Ką duoda tokie folkloro festivaliai tautinei savimonei?
Festivaliai turi daug bičiulių, yra labai populiarūs ir jau tradiciniai. Nieko naujo negalime sugalvoti, jei nepasidėsime pamato iš mūsų etnokultūros paveldo tradicijų. Klaipėdiškiai netgi turi gražias programas jaunimui – „Pamatai“, „Etnoreidas“, skatinančias jaunus žmones imtis kūrybos. Jaunimas turi kurti, bet pirmiausia reikia rasti senuosius pamatus, kuriuos perduoda vyresnieji, ir ant tų pamatų statyti savo kūrybos rūmus. Festivalis „Parbėg laivelis“ tai skatina: čia save išreikšti gali įvairaus amžiaus žmonės – nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų. Čia visi žino, kad per folklorą galime geriau vieni kitus suprasti, išmokti vieni kitais džiaugtis, sutartinai ir prasmingai darbuotis, geriausius praeities dalykus dovanoti ateičiai.