Gamtos šėlsmas, pasitinkantis kas rytą, tarsi bando kažką pasakyti. Neatspėsi, kas laukia po nakties pasitraukimo. Kartais pasitinka pilkas gamtos sąstingis, kartais rytas labiau prisirpęs šviesa. Tada išsprūdę išdykėliški saulės spinduliai pradeda šniukštinėti, ropinėti, glamonėti Trakų pastatų sienas, kampelius. Neatlaikę žiemos likučiai lydosi, nepastebimai pavirsta vandeniu. Tomis dienomis gamta raibuliuoja, tampa srovinga ir spindulinga. Kartais rytas pasitinka vėl atūžusia vėjo banga, pilna žėrinčių sniego smilčių. Trumpam aprimsta ir vėl įsijaučia. Toks vasaris.
Gyvenant sąsajoje su gamta, išjaučiant ją ir save kaip vientisą organizmą, kiekvienas rytas, nesvarbu, kaip gamta pasirenka, tampa žavingas ir išskirtinis… Senovės žmonės suvokė save kaip bendros visumos, gamtos, sudedamąja dalimi. Ieškodavo simbolių gamtoje, bandydavo juos interpretuoti ir pavaizduoti grafiniais ženklais. Tai seniausia, labiausiai lakoniška energijos ir informacijos išraiškos forma. Specifinis tokių simbolių poveikis yra susijęs su gamta, pasąmone, mintimi. Jie yra gamtos dalis, paties žmogaus dalis. Visa tai, kas kasdieniška, atrodo stebuklinga simbolinėje terpėje. Senovės žmonės tai suvokė ir tuo tikėjo, o ar dabartinis jaunimas urbanistiniame fone girdi ir jaučia gamtą?
Vienas iš daugelio Trakų viešojoje bibliotekoje organizuojamų edukacinių užsiėmimų yra apie baltų simbolius. Praktinė paskaita „Akmens užkalbėjimas“ supažindina su senovės baltų simboliais, jų pritaikymu. Dalyviai simbolių pagalba susidėlioja ant akmens savo laimės formulę (susikuria sėkmės talismaną). Remiantis atsiliepimais apie šį užsiėmimą, drąsiai galima teigti, kad ir dabar žmonėms gamta, jos kalba, senolių palikti simbolių paaiškinimai yra nesvetimi.
Įdomupaskaityti
Vieną, iš anksčiau aprašytų, žavingą vasario rytą į Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrių atvyko Vilniaus lietuvių namų devintokai. Tai ne pirmasis šios mokyklos ugdytinių apsilankymas. Gruodžiui bebaigiant sulašėti 2015 metų indan, bibliotekoje lankėsi šios mokyklos aštuntokai. Tai – vaikai iš Ukrainos, laikinai prisiglaudę Lietuvoje. Paskaita apie baltiškus simbolius, senąjį jų pritaikymą sužavėjo svečius. Ši pažintis peraugo į gražią draugystę. Todėl jau vasarį sulaukėme bibliotekos veiklų gerbėjų iš Vilniaus, įvairiatautės klasės (vaikai iš Baltarusijos, Italijos, Anglijos). Tiesa, ukrainiečių klasė vėl norėtų atvykti pas mus, susitikimas jau suplanuotas kovo mėnesį.
Pirminė idėja pradėti pažintį nuo paskaitos apie lietuvių senąsias ištakas atrodė rizikinga. Dvejonės ar jaunuoliams patiks pasakojimas apie senovę, kitos kultūros, kitos tautos papročius, tradicijas, išgaravo kaip tie žiemos likučiai po saulės glamonių. Vaikų refleksijos po užsiėmimų nustebino ir sužavėjo: „Aš sužinojau daug naujo. Šis užsiėmimas privertė mane susimąstyti, ko tikrai aš noriu, siekiu…“, „…per užsiėmimą nuotaiką pagerėjo. Prasmingai praleistas laikas, kurio metu galėjau pamąstyti apie save, kas man yra svarbu. Ačiū…“, „Ačiū už suteiktą galimybę sustoti, permąstyti iš naujo ir nukreipti savo mintis kažkur toliau, tikslingiau…“.
Visai nesvarbu jaunas ar senas, žmogus vis tiek glaudžiasi prie gamtos. Vieni vis dar jaučia ir girdi, ką šneka gamta. Kiti galbūt tik girdi tylius šnabždesius. Gamta yra šalia mūsų, mes esame jos dalis.
Naktiniame skliaute – Grįžulo ratų samtis, įbestas kotu žemyn. Nakties delnuos visiškai kitokia gamtos realybė. Atsibudus – vėl rytas, kaskart kitoks, kitaip žavingas.
Nepraraskime ryšio su gamta, su visuma. Gražių dar likusių vasario rytų…
Rasa Pavilionienė
Trakų viešosios bibliotekos
vyr. bibliotekininkė
Vienas iš daugelio Trakų viešojoje bibliotekoje organizuojamų edukacinių užsiėmimų yra apie baltų simbolius. Trakų viešosios bibliotekos nuotr.
