Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Savivaldybės jau baigė tvirtinti ateinančių metų fiksuotų pajamų mokesčio dydžius, taikomus įsigyjant verslo liudijimus. Daugelis iš bene 100 įstatyme numatytų veiklų jau seniai tapo nepopuliarios. Pastebima ir nauja tendencija: mažėja perkančiųjų verslo liudijimus, nes dalis žmonių smulkiųjų verslų atsisako, kiti renkasi mažiau apmokestinamas verslo formas.
Ir nebranginami brangsta
Žmonės nebenori užsiimti verslu, už kurį iš anksto reikia sumokėti fiksuotą pajamų mokestį. Antra vertus, mažėjant gyventojų perkamajai galiai, dūsta ir smulkusis verslas, todėl toliau nuo didžiųjų miestų esančiose savivaldybėse jo kasmet mažėja.
Fiksuotas pajamų mokestis už verslo liudijimus, suteikiančius teisę verstis smulkiuoju verslu, kasmet didėja dėl kylančios minimalios mėnesinės algos.
Nuo liepos 1-osios minimaliam mėnesiniam atlyginimui padidėjus iki 380 Eur, metinis gyventojų pajamų mokestis sudaro 684 Eur. Tiek turės ateinančiais metais sumokėti smulkieji verslininkai, norintys veikti visoje Lietuvos teritorijoje. Palyginti su ankstesniais metais, mokestis perkantiesiems verslo liudijimus padidės 17 proc.
Tačiau kaip ir ankstesniais metais, šiemet daugelis savivaldybių vėl apsisprendė nedidinti 2017 metais fiksuoto pajamų mokesčio užsiimantiesiems smulkiuoju verslu savo rajone bei kitose savivaldybėse, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestuose bei Neringoje ir Marijampolėje.
Tokį sprendimą priėmė ir Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Pagėgių politikai. Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklos, turistų gidų ir kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklos verslo liudijimų fiksuoto pajamų mokesčio kainas smarkiai sumažino alytiškiai.
Vietinius politikus galima suprasti: nors jie ir suinteresuoti kuo daugiau pajamų surinkti į savivaldybių biudžetus, veikla su verslo liudijimais brangsta ir nedidinant fiksuoto pajamų mokesčio – įsigiję verslo liudijimą, net ir negalėdami dirbti dėl prasto oro, ligos ar šeimyninių aplinkybių, smulkieji verslininkai privalo mokėti socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčius. O jie kasmet didėja.
Todėl daugelis smulkiųjų verslininkų atsisako veiklos su verslo liudijimu ir renkasi individualią veiklą pagal pažymas. Šiai veiklai leidžiama supaprastintu būdu nustatyti sąnaudas – iš uždarbio atimti 30 proc. pajamų be jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi realiai 5 proc. pajamų mokestį reikia mokėti ne nuo visų, o tik nuo 70 proc. pajamų.
Tuštėja savivaldybių biudžetai
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Šilalės poskyrio duomenimis, per devynis šių metų mėnesius rajono gyventojams išduoti 429 verslo liudijimai, už juos sumokėta 15,3 tūkst. Eur. Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais.
2015 m. Šilalės rajono gyventojai įsigijo 637 verslo liudijimus, už juos sumokėjo 29,2 tūkst. Eur. 2014 m. išduoti 733 verslo liudijimai už 33,4 tūkst. Eur.
Populiariausi Šilalėje vis dar išlieka verslo liudijimai paslaugoms. Pernai buvo išduoti 96 verslo liudijimai statybos darbams atlikti, 55 – prekybai maisto ir ne maisto produktais, 49 – kirpyklų ir grožio salonų paslaugoms, 40 – statybos baigimo ir apdailos darbams, 39 – automobilių remontui, 11 – siuvyklų paslaugoms. Papildomam mokymui verslo liudijimus įsigijo dešimt asmenų, aštuoni gamino baldus.
Svarstant verslo liudijimų kainas, savivaldybės tarybos opozicija susirūpino, kad rajonas neturi jokios verslo paramos strategijos. „Ar normalu, kad žmonės atsisako verslo ir eina į savivaldybę prašyti pašalpų? Turėtume aktyvinti smulkųjį verslą, padėti jam išlikti“, – mano tarybos narys Algirdas Meiženis.
Šilalės savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimundė Kibelienė nemano, kad dirbantiesiems su verslo liudijimais reikėtų paramos, užtenka, kad savivaldybė nedidina verslo liudijimų kainų.
Be to, yra numatytos lengvatos mokiniams ir studentams, neįgaliesiems, pensininkams ir bedarbiams – jiems verslo liudijimo kaina mažinama net iki 50 proc. Pernai dėl lengvatų savivaldybės biudžetas neteko 1,5 tūkst. Eur, užpernai – 2,9 tūkst. Eur.
Daugiausia sumoka statybininkai
Panaši padėtis ir Šakių savivaldybėje. Nuo 2008 m. įsigyjančių verslo liudijimus čia sumažėjo kone 3,5 karto, gerokai sumenko ir pajamos. Jei prieš aštuonerius metus Šakių savivaldybė už verslo liudijimus gavo 246 tūkst. Lt (71 tūkst. Eur) pajamų mokesčio, tai 2014 m. į biudžetą įplaukė vos 132,8 tūkst. Lt (38 tūkst. Eur).
Tiesa, pernai verslo liudijimai Šakių savivaldybei jau davė šiek tiek daugiau naudos – už juos sumokėta 49 tūkst. Eur. Vis dėlto didžioji dauguma verslo liudijimų – net 459 iš 660 buvo įsigyti taikant lengvatas. Dėl to savivaldybė negavo apie 12 tūkst. Eur.
Daugiausia lengvatų suteikta bedarbiams – jie pernai įsigijo 231 verslo liudijimą. Panašų skaičių lengvatinių verslo liudijimų bedarbiai įsigijo ir užpernai.
Už verslo liudijimus statybininkai, stogdengiai, automobilių remonto meistrai, kirpėjai ir prekybininkai (pernai jie išsipirko 469 verslo liudijimus) sumokėjo daugiau kaip 39 tūkst. Eur. Absoliutūs rekordininkai – statybininkai, pernai Šakiuose išsipirkę 155 verslo liudijimus ir į rajono biudžetą sumokėję 11,2 tūkst. Eur fiksuoto pajamų mokesčio.
O štai daugumai kitų veiklų išpirktus verslo liudijimus galima skaičiuoti ant pirštų. Pavyzdžiui, langams valyti pernai buvo įsigytas tik vienas verslo liudijimas, už jį sumokėti 6 Eur. Už leidimą vykdyti kalvių veiklą sumokėti 2 Eur. Dviejų gidų veikla savivaldybei davė 2 Eur pajamų, tiek pat ir aplinkos tvarkymo veikla. Sulčių gamybai buvo išpirkti keturi verslo liudijimai, už juos sumokėti 105 Eur.
Šakių savivaldybė pernai patvirtino mažiausią fiksuotą pajamų mokestį už veiklas su verslo liudijimu – 100 Eur, didžiausias nustatytas 400 Eur fiksuotas pajamų mokestis. Tokie pat mokesčiai nustatyti ir ateinantiems metams.
Mažesni mokesčiai – geriau
Visiškai priešingos mokesčių strategijos laikosi Tauragės savivaldybė. Pernai keturiasdešimčiai iš šimto veiklų šio rajono politikai nustatė 1 Eur pajamų mokestį.
Galima sakyti, kad pernai pradėtas eksperimentas pasitvirtino. Savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjos Genovaitės Pukelytės duomenimis, šiemet nupirkta 79 verslo liudijimais daugiau.
Sumokėję po 1 Eur fiksuoto pajamų mokesčio aštuoni tauragiškiai prižiūrėjo vaikus ir neįgaliuosius, penki mezgė ir nėrė, keturi kirpo naminius gyvūnėlius, trys taisė elektros prietaisus, tiek pat prižiūrėjo kapavietes ir kasė kapinėse duobes, po vieną verslo liudijimą įsigyta dviračių nuomai, langams valyti, žvakėms lieti ir kitoms veikloms.
Tačiau kaip ir ankstesniais metais, šiemet niekas neteikia batų valymo, stiklo pjovimo, grūdų malimo, įrankių galandinimo paslaugų.
Vis dėlto Tauragės savivaldybės administracijos duomenimis, nustačius simbolinį pajamų mokestį, savivaldybė išlošė – į biudžetą surinkta 1 500 Eur daugiau. Verslo liudijimus pernai įsigijo apie 1 510 tauragiškių.
Tokios ekonominio šešėlio naikinimo strategijos laikosi nemažai savivaldybių – simbolinis pajamų mokestis už veiklas su verslo liudijimais pernai buvo nustatytas net Kaune. Kauniečių pavyzdžiu šiemet pasekė Alytaus savivaldybė, sumažinusi fiksuotą pajamų mokestį net ir populiarioms veikloms.
Jei šiemet už verslo liudijimus, leidžiančius verstis kirpyklų, kosmetikos kabinetų, soliariumų, papildomo mokymo veiklas, apgyvendinimo paslaugas alytiškiams reikėjo sumokėti 585 Eur, tai ateinančiais metais šiomis veiklomis besiverčiantiems fiksuotas pajamų mokestis sumažės iki 292 Eur. O gidų veikla, už kurią šiemet reikėjo mokėti 292 Eur, tekainuos 12 Eur.
Per devynis šių metų mėnesius Alytaus savivaldybė už verslo liudijimus gavo 175 tūkst. Eur – smulkiuoju verslu užsėmė net 2 tūkst. gyventojų.
Pratina prie legalios veiklos
Kiekvienas gali pasirinkti kas jam patogiau – registruoti individualią veiklą ar įsigyti verslo liudijimą, tačiau faktai rodo, kad vis dar yra žmonių, norinčių, kad jų veikla liktų šešėlyje.
Pavyzdžiui, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Tauragės AVMI) darbuotojai šiemet atidžiai stebėjo į vasaros pramogų verslą įsisukusius muzikantus, fotografus, renginių vedėjus, pokylių salių ir kaimo turizmo sodybų nuomotojus, maisto tiekėjus – iš viso net 46 smulkiuosius verslininkus, privalančius mokėti mokesčius.
Paaiškėjo, kad nemažai paslaugų teikėjų dirba neregistravę savo veiklos, dalies pajamų neapskaito, užfiksuotas netgi nelegalaus darbo atvejis. Pajutę mokesčių inspektorių dėmesį, kaimo turizmo sodybų šeimininkai pradėjo „atidžiau“ skaičiuoti savo pajamas: kai kur jos išaugo 30–50 proc. o vienoje sodyboje pajamos už patalpų nuomą padidėjo net 58 kartus.
Penktadaliu daugiau pajamų gavo ir maisto tiekėjai. Atsirado net „rekordininkų“, kurių pajamos po VMI darbuotojų vizitų padidėjo 70–88 proc.
Analizuodami įmonių pateikiamus duomenis Tauragės AVMI darbuotojai nustatė neregistruotą kaimo turizmo sodybą. Jos savininkas sodybą nuomojo įvairiems pobūviams, teikė nakvynės paslaugas. Po vizito sodybos savininkas registravo veiklą, deklaravo pajamas, sumokėjo beveik 500 eurų nuslėptų mokesčių.
Šią vasarą Tauragės apskritis praturtėjo ir 7 legaliai dirbančiais fotografais. Akivaizdu, kad verslo liudijimų, Tauragėje kainuojančių vos 1 Eur, paklausa šiemet galėjo padidėti ir dėl aktyvios mokesčių inspektorių veiklos.
