Erika SIMNIŠKYTĖ
Klaipėdos rajone, Vilkyčiuose, gyvenantis Darius Vilius – vieno iš seniausių amatų – kalvystės – atstovas. Pažvelgus į jo darbus, galima drąsiai teigti, kad šis žmogus – tikrų tikriausias auksarankis. Svarbu paminėti, kad Dariaus kalvystės darbai jį išgarsino ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Pasiteiravus pašnekovo, kokia buvo jo pirmoji pažintis su kalvyste, vyras tikina, jog metalo jo gyvenime nebuvo, kol neteko apsilankyti vienoje didžiausių Klaipėdos krašto kalvių. „Už pirmąsias žinias ir suvokimą apie neribotą kūrybą metale, esu ir liksiu dėkingas kalviui Linui Leščiauskui ir jo kalvėje tuo metu dirbusiems žmonėms“.
Nuo pirmojo D. Viliaus susidūrimo su kalvystės menu, praėjo daug laiko. Dabar vyras turi savo kalvę, kuri skaičiuoja jau 10 gyvavimo metus. Kaip teigia pašnekovas, viską teko pradėti nuo nulio, „bet užsidegimo buvo tiek, kad pirmųjų darbų nestabdė net pagrindinių įrankių neturėjimas… Priekalu tapo ąžuolinė kaladė, žaizdrą atstojo šašlykinė… Nuo pat pirmų darbų investavau į savo naują atradimą“. Po kelių metų Klaipėdos krašto menininkas savo kalvėje turėjo visas reikalingas priemones ir galėjo imtis bet kokio užsakymo. Neįveikiamų darbų jam nebuvo ir nėra.
Anot meniškos sielos vyro, jo kalvėje gimsta patys įvairiausi darbai: nuo paprasčiausio vinies iki didelių skulptūrų, kurios vėliau puošia įvairias atviras erdves. „Gyvenimo būdas, santykis su gamta, dvasiškumo pamokos – viskas persipynė su kalvyste. Metalas – sudėtinga medžiaga, tiek fizikine prasme tiek energetine, tad kuriant diena iš dienos reikia mokytis, lavinti save. Kuo giliau nėriau į metalo kūrybą, tuo labiau ėmė reikštis mano stilius, pagrindiniai išraiškos siekiai“ – savo amato subtilybes atskleidžia pašnekovas.
Pagrindinė šio vilkytiškio įkvėpėja – Žemė, gamta, kuri jo kūriniuose susipynė su pilietiškumu, tautiškumu. „Savo darbuose stengiuosi palikti bent mažą savos, Baltiškos, kultūros pėdsaką. Tautiniai raštai, ženklai, simboliai – tai pagrindas mano kalvystėje“. Pašnekovas džiaugiasi aplink save subūręs puikių žmonių komandą, su kuriais kuria vizualiai ir energetiškai darnius kūrinius. „Girdint žemės balsą ir jaučiant taurias darnos bangas, galima pasiekti nepaprastų atradimų“.
Kalvystės meno puoselėtojo teigimu, atsiranda vis daugiau užsakymų, kai klientas nori kažko išskirtinio, asmeniško, saugančio. Tai – stogastulpiai, kryžiai, vartai ir pan. Kiekvieną kūrinį galima pritaikyti konkrečiai asmenybei ir jis stengiasi tai padaryti.
Mieliausi D. Viliui, yra jo sakraliniai kūriniai. „Maži, smulkūs metalo plastikos ieškojimai“. Kuo mažesnis dirbinys, kuo daugiau kruopštumo jis reikalauja, tuo kūrybinis darbas įdomesnis. Labiausiai kūrėjas didžiuojasi paskutiniaisiais savo darbais, nes juose daugiausia „gylio“. Tais, „kurie darniai keičia erdvę, kuria šypsenas veiduose… Savo didelę vertę tebesaugo Lietuvos tūkstantmečio laiku kurta skulptūra rezistentams prie Švėkšnos“,– pokalbį reziumuoja D. Vilius.