Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Ketvirtadienis, 19 birželio
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Žemaitija atveria savo gamtos, kultūros ir kitus lobynus

Žemaitija atveria savo gamtos, kultūros ir kitus lobynus

Paulius Liškauskas
2016-08-02
Kultūra, Raseiniai, Tauragė, Telšiai
Laikas: 6 min skaitymo
Daiva Vaišnienė

Daiva Vaišnienė

FacebookTwitterLinkedin

Įdomupaskaityti

„OLDMAN Palanga“ kviečia į koncertų ir kino vakarų maratoną

„OLDMAN Palanga“ kviečia į koncertų ir kino vakarų maratoną

2025-06-17
Ministras Pirmininkas lankėsi Telšiuose, susisiekimo ministras – Mažeikiuose | mazeikiai.lt

Ministras Pirmininkas lankėsi Telšiuose, susisiekimo ministras – Mažeikiuose

2025-06-15

Žemaitija yra išskirtinis Lietuvos etnografinis regionas jau vien dėl to, kad visada juokais ar rimtai turėjo ir turi pretenzijų atsiskirti nuo Lietuvos ir įkurti savo valstybę. O žemaičiai net turi neoficialius žemaitiškus pasus ir net daug metų gyvendami kituose Lietuvos ar pasaulio miestuose tarpusavyje kalba tik žemaitiškai. Savo tarmę, kaip tapatumo ženklą, žemaičiai išlaiko ir kurdami poeziją, rašydami knygas, įvairius himnus. Dėl žemaičių tarmės specifikos daugiausiai anekdotuose pajuokiamas žemaičių nesusikalbėjimas arba savotiškas kitų kalbų traktavimas. Anekdotuose labiausiai išskiriami žemaičio bruožai yra lėtumas ir užsispyrimas.

Naisiuose iškilmingai liepos  9 d. startavo Pasaulio žemaičių dienos – Pasaulė žemaitiu dėinas. Taip šią vasarą įsiviešpatavo žemaičių karalystė, tai vyksta draugiškai, išmintingai ir su gausybe puikių renginių, kurie visu įkarščiu tęsiasi per visą vasarą.

Idėja surengti Pasaulio žemaičių šventę viešai iškelta dar 2007 m. Telšiuose, kai Žemaitijoje įsikūrusiame „ALKOS“ muziejuje, susirinkus Žemaitijos rajonų miestų atstovams, buvo tariamasi dėl Žemaičių dienų’ 2008 rengimo. Anot šios idėjos iniciatoriaus, sumanytojo ir koordinatoriaus Edmundo Žalpio, ko gero šventė ir būtų surengta 2009 m., jei ne ekonominė krizė.Tad teko didelių renginių organizavimą pamiršti.

Kiekvienas miestas ir miestelis – savos šventės šeimininkas

Kitas etapas prasidėjo tada, kai po savivaldos rinkimų pirmą kartą buvo tiesiogiai išrinkti merai. „Praėjusią vasarą per atostogas susitikau su Žemaitijos savivaldybių vadovais, kurie palaikė mano idėją.Viena iš vadybos detalių – kiekvienai savivaldybei palikta teisė savarankiškai spręsti šventės reikalus ir organizuoti renginius“, – išsamiai Pasaulio žemaičių dienų atsiradimo istoriją nusako E. Žalpys. Merai tapo savo teritorijose vykstančių renginių globėjais. Idėjų generatorių vaidmuo patikėtas Žemaitijos savivaldybių ir jų padalinių darbuotojams bei atskirų projektų vadovams. Šią puikią idėja sėkmingai ėmėsi įgyvendinti ir aktyvi Žemaičių kultūros draugija.

Pasaulio žemaičių dienų tikslas – skleisti gerąsias žinias apie Žemaitiją, sukviesti visus žemaičius ir jų draugus net iš viso pasaulio apsilankyti Žemaitijoje, ne veltui pasirinktas devizas „Atostogauk Žemaitijoje“. „Atėjo pats laikas veržliau populiarinti Žemaitijos miestelius ir kitas vietoves, – mano Pasaulio žemaičių dienų entuziastas. – Reikia pristatyti istorines, kultūrines ir gamtos erdves. Dienos gali pasitarnauti ir žemaičių svetingumui išreikšti, kultūrai atskleisti ir identifikuoti. Be to, svarbu plačiau parodyti mūsų paslaugas, vietinius produktus, kultūros programų lygį. Šie metai žemaičiams yra svarbūs, nes jie susieti su įvykiais ir su sukaktuvinėmis datomis“.

Tarmės gyvybingumas

Durbės mūšiui atminti skirtas paminklas Telšiuose

Kiekviena Žemaitijos savivaldybė turi ir savo Pasaulio žemaičių dienų ambasadorius, nesvarbu kur šiuo metu gyvenančius, bet niekada neužmirštančius savo kilmės žymius ir nusipelniusius kraštui žmones. Tarp jų yra ir šiuo metu Airijoje (Dubline) gyvenantis katalikų kunigas Egidijus Arnašius, atstovaujantis Tauragės savivaldybei. Jis kukliai atsiliepia apie savo indėlį į šių dienų organizavimą, bet ypač palaiko idėją suburti žmones, populiarinti kultūrą.

Vienintelė ambasadorė moteris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė teigia ypač vertinanti Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus pasitikėjimą ir dėmesį žemaitiškajai savivaldybės daliai. Kaip žemaičių tarmių tyrėja ir kaip Pasaulio žemaičių dienų ambasadorė stengiasi pabrėžti pietų Žemaitijos krašto savitumą, šnektą – kitokią, bet ne menkiau žemaitišką nei šiaurės žemaičių. „Iš tiesų Jurbarko rajonas yra „pasienio“ kraštas – didžioji dalis priskirtina aukštaičiams, vakarinė dalis Mažajai Lietuvai ir tik nedidelis plotas šiauriniame pakraštyje priklauso Žemaitijos regionui. Kaip įprasta regionų pakraštinėse vietovėse, čia sąveikauja ir skirtingos tapatybės, ir tarmės. Be galo įdomu užčiuopti tarminę ribą ir, pavyzdžiui, prie Eržvilko, perėjus į kitą Šaltuonos upės pusę, išgirsti visiškai aukštaitišką šnektą. Taigi gimtoji šnekta gali būti išlaikoma gyvenant greta ir kasdien bendraujant, jei tik patys to norime“, – pabrėžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.

Paklausta, ką reiškia jaustis žemaite, D. Vaišnienė sako, kad pirmiausia reikia gerbti ir vertinti savo kraštą, nesvarbu, iš kur būtumei kilęs. Anot jos, mūsų lietuviškoji tapatybė susideda iš visų – ir žemaičių, ir aukštaičių – tapatybių. Jas sujungę, sukūrėme savo valstybę. „Viskas prasideda nuo savo mažos kaimo, miestelio ar gatvės bendruomenės, tik tada randasi valstybės bendrumo jausmas, – jautriai kalba ambasadorė. – Jaučiuosi savo krašto žmogus, man smagu sugrįžti į namus, kuriuose užaugau, ir susitikti su žmonėmis, su kuriais kalbu viena šnekta“.

Savo žemietei pritaria ir E. Žalpys, kuris tiki, kad žemaičiai su savo unikalia istorija, tradicijomis, papročiais neturi teisės palūžti ant globalizacijos slenksčio. „Turiu vilties, kad renginys jau įkvėpė kai kuriuos žemaičius ir iki kito pavasario mes turėsime ne vieną naują leidinį, skirtą žemaičių istorijai ir kalbai“, – viliasi idėjos autorius. Juk štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė ir išleido visuomenei ir mokslininkams skirtą tarmių tyrimo vadovą „Visos tarmės gražiausios…“, kad visi galėtume prisidėti prie tarmių lobyno kūrimo.

D. Vaišnienė mato kultūros gyvastingumo versmę tarmėse, tačiau priduria, kad mus visus jungia bendrinė kalba. Keista, kad kartais bandoma priešinti tarmes ir bendrinę kalbą. Žiniasklaidoje vis pasirodo bauginančių tekstų, kad kalbėti ar rašyti tarmiškai kažkas draudžiantis. „Apsidairykime – leidžiama tarminė spauda, net verčiama grožinė literatūra, vyksta teminiai renginiai. Kalbėkime tarmiškai ten, kur tai dera. Ir nepamirškime, kad taip pat turime ir pareigų – puikiai mokėti ir vartoti mums visiems bendrą kalbą“, – sako jos puoselėtoja.

Gausi ir turininga programa

Pasaulio žemaičių dienose turi keturias pagrindinės kryptis, programas: kultūros ir meno, sporto ir sveikatingumo, turizmo ir pramogų, o ketvirtoji skiriama įvairioms akcijoms. Iš viso  per 150 renginių. Kiekvienai bendruomenei jie savaip svarbūs.

Telšiuose atidengtas Durbės mūšio paminklas. Visas dienas jungia renginiai, o kiek jų dar laukia kiekvienoje savivaldybėje…

Pasaulio žemaičių dienų sostinė nerinkta sąmoningai, kad kiekvienas atvykęs į atitinkamą šventės vietovę jaustųsi kaip atvykęs į svarbiausią. Nereikia pamiršti, kad šiemet Telšiai kaip tik yra išrinkti Lietuvos kultūros sostine, o Pagramantis ir Žemaičių Kalvarija tituluojami mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis 2016. Daugiau informacijos apie Pasaulio žemaičių dienas www.zkd.lt .

Ar žinai, kad

Pirmą kartą Žemaitija (ist. vok. Samaiten, lot. Samogitia) paminėta 1219 m (minimi du žemaičių kunigaikščiai, dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Volynės-Galicijos kunigaikštysčių 1215 m.)

Žemaitijos etninio regiono sostine laikomi Telšiai, nors istoriškai Žemaičių žemės centras visad buvęs Medininkų žemėje, Medininkuose (dabartiniai Varniai). Būtent Medininkų žemė buvo nuolatinis kryžiuočių taikinys – į ten vedė daugelis jų žygių, kai buvo puolami žemaičiai.

Medininkuose 1417 m. buvo įkurta ir Žemaičių vyskupija. Kiti svarbūs Žemaitijos centrai buvo Raseiniai, Kražiai ir Šiauliai: šiuose miestuose rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos seimeliai.

Žemaitija ar bent vakarinė jos pusė Lietuvos valdovų buvo ne kartą atiduota (mažiausiai 8 kartus) Vokiečių ordinui: Mindaugas Vakarų Žemaičius – Vykinto valdytas žemes kryžiuočiams užrašė 1253 m., o „visus Žemaičius“ – 1259 m., Jogaila atidavė Žemaičius iki Dubysos – 1382 m. Dubysos sutartimi, Vytautas „visus Žemaičius“ iki Nevėžio – 1398 m. Salyno ir 1404 m. Racionžo sutartimis.

Lietuvos didieji kunigaikščiai Žemaičių seniūnijai (arba kunigaikštystei) daugelį kartų teikė vadinamąsias Žemaičių privilegijas, įteisinusias platesnes nei likusios Lietuvos dalies bajorijos teises.

Dėl Žemaitijos geopolitinės padėties ir kitų priežasčių XV-XVI a. čia susiklostė lengvesnė nei likusioje LDK dalyje baudžiavos forma (dauguma valstiečių nėjo lažo, nemažą jų dalį sudarė laisvieji žmonės).

Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, atsižvelgiant į tai, kaip jie ištaria uo ir ie, į dounininkus, donininkus ir dūnininkus (nuo žodžio duona).

Parengta pagal mažosios Lietuvos kultūros sostinės laikraštį „Naisių žemė“

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Tauragės rajoną sukrėtė įtariama žmogžudystė: vyras mirtinai sumušė senolį
Kriminalai

Tauragės rajoną sukrėtė įtariama žmogžudystė: vyras mirtinai sumušė senolį

2025-06-13
Futbolas
Sportas

„Džiugas“ sugrįš be ukrainiečio

2025-06-13
Gedulo ir vilties diena Palangoje: instaliacija, kviečianti išgyventi tremties nežinią
Kultūra

Gedulo ir vilties diena Palangoje: instaliacija, kviečianti išgyventi tremties nežinią

2025-06-11
Atsinaujina Veiviržėnų kultūros centras
Klaipėdos rajonas

Atsinaujina Veiviržėnų kultūros centras

2025-06-10
Kviečia į XIX pučiamųjų orkestrų festivalį Plungėje
Kultūra

Kviečia į XIX pučiamųjų orkestrų festivalį Plungėje

2025-06-10
Ariogaloje anksčiau nei planuota atidarytas eismas tiltu per Dubysą
Raseiniai

Ariogaloje anksčiau nei planuota atidarytas eismas tiltu per Dubysą

2025-06-09
Kalvio Česlovo Pečetausko gimtinėje atidarytas muziejus
Kultūra

Kalvio Česlovo Pečetausko gimtinėje atidarytas muziejus

2025-06-09
Palangos vasaros skaitykla pradeda 59-ąjį sezoną
Kultūra

Palangos vasaros skaitykla pradeda 59-ąjį sezoną

2025-06-06
Lietuvos jaunimo sunkiosios atletikos čempionate – „Viesulo” atstovų rekordai
Klaipėda

Lietuvos jaunimo sunkiosios atletikos čempionate – „Viesulo” atstovų rekordai

2025-06-06
Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę
Kultūra

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025-06-06

Skaitomiausia

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte
Laisvalaikis

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte

2025-06-13
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Atnaujintas Kuršių gatvės pėsčiųjų takas: patogesniam susisiekimui su pajūriu
Naujienos

Atnaujintas Kuršių gatvės pėsčiųjų takas: patogesniam susisiekimui su pajūriu

2025-06-19
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02
Neringos vasaros parkavimo leidimai: kas gali gauti, kaip kreiptis ir kiek laiko galioja?
Naujienos

Neringos vasaros parkavimo leidimai: kas gali gauti, kaip kreiptis ir kiek laiko galioja?

2025-05-13

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Laužas

Laukia išskirtinis Joninių laužas Šventojoje

2025-06-19
Birželio 21 d. Palangoje – Lietuvos aerobinės gimnastikos varžybos „Pajūrio Taurė 2025”

Birželio 21 d. Palangoje – Lietuvos aerobinės gimnastikos varžybos „Pajūrio Taurė 2025”

2025-06-19
„Jurbarkas-Karys“ pratęsė sutartį su ilgamečiu snaiperiu

„Jurbarkas-Karys“ pratęsė sutartį su ilgamečiu snaiperiu

2025-06-18
Klaipėdiečiai gali nemokamai atiduoti asbesto atliekas

Klaipėdiečiai gali nemokamai atiduoti asbesto atliekas

2025-06-18
Skaudi nelaimė Palangoje: apleistame name gimusi mergaitė jau nekvėpavo

Skaudi nelaimė Palangoje: apleistame name gimusi mergaitė jau nekvėpavo

2025-06-18
Didžiosios Joninės Mažeikiuose – jau greitai

Didžiosios Joninės Mažeikiuose – jau greitai

2025-06-18

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte

Šiaulių jaunimą išjudino festivalis „Šiauliai gyvai“ – iki sutemų šėlo alternatyvios muzikos koncerte

2025-06-13
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25

Naujausi

Atnaujintas Kuršių gatvės pėsčiųjų takas: patogesniam susisiekimui su pajūriu

Atnaujintas Kuršių gatvės pėsčiųjų takas: patogesniam susisiekimui su pajūriu

2025-06-19
Laužas

Laukia išskirtinis Joninių laužas Šventojoje

2025-06-19
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.