Mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, o Skuodo rajone per pastarąjį dešimtmetį jų sumenko daugiausia, kaimuose ir mažuose miesteliuose lieka dvi veiklos sritys, kurios šiaip taip išsiverčia ir be ypatingos valdžios paramos, ir be užsienio investicijų. „Ūkininko patarėjo“ kalbintas Skuodo r. meras Petras Pušinskas neslėpė, kad žemės ūkio tradicija jų rajone išlikusi nuo sovietmečio laikų. O laidojimo paslauga išpopuliarėjo pastarąjį dešimtmetį ir niekas kitas šiame krašte su tuo lygintis neįstengia.
Gyventojų mažėja, nes išvyksta jaunimas
Kad Lietuvoje mažėja gyventojų, niekam ne paslaptis. Štai ir praėjusiais metais iš mūsų šalies emigravo maždaug Mažeikių miestui prilygstantis žmonių skaičius.
Tikslios statistikos gal ir nepateiksiu, tačiau nuo 2012 m. Skuodo r. jų skaičius tolygiai mažėja kasmet maždaug po 600 žmonių. Apskaičiuota, kad per pastaruosius 13 metų gyventojų Skuodo rajone sumažėjo nuo 26 iki 18 tūkstančių, o tai beveik visu trečdaliu. Vargiai surasime kitą tokį šalies rajoną, kur gyventojų būtų taip drastiškai sumažėję.
Skuodo r. meras P. Pušinskas mano, kad tokio proceso priežastys yra objektyvios.
– Skuodo rajonas nuo sovietmečio laikų yra išskirtinai žemdirbių kraštas, jokios pramonės čia nebuvo. Padidėjus žemės ūkio efektyvumui jam nebereikia tiek daug darbo jėgos, be to, ūkiai stambėja, todėl žmonės lieka be darbo. Kita vertus, jaunimas žemės ūkį nelabai mėgsta, mažai tokių, kurie kaime norėtų pasilikti. Pamatę, kaip sunkiai dirba jų tėvai, baigę mokyklas išvažiuoja studijuoti ir stengiasi pasilikti mieste, ten ir darbų pasirinkimas didesnis. Nors tai ir normalu, vis dėlto skaudu, kad rajone nelieka jaunimo, – apgailestavo meras.
Iš centrinės valdžios – šnipštas
Paklaustas, kiek gelbstint šią katastrofišką demografiją prisideda šalies centrinė valdžia, meras neslepia – pagalbos iš jos jokios.
– Mūsų rajonas nutolęs nuo magistralinių kelių, tai mažina investuotojų susidomėjimą. Praėjusią vasarą pats vykau į Ūkio ministeriją ir konsultavausi dėl galimybės prie Skuodo įkurti laisvąją ekonominę zoną ar kažką panašaus, kad galėtume pritaikyti mokestines lengvatas. Ūkio ministerijoje buvo griežtai pasakyta: nė nesvajokite apie tokią zoną, laisvąsias ekonomines zonas mes turime prie didžiųjų miestų, kur yra laisvų teritorijų, o pas jus tokios zonos tikrai nebus. Jei centrinė valdžia kreiptų dėmesį į rajonus, laisvąsias ekonomines zonas kurtų ne prie didžiųjų miestų, bet nutolusiuose rajonuose, kaip Skuodas, Joniškis ar Zarasai. Prie didžiųjų miestų verslas ir taip klesti. Norint kažką pas mus paskatinti, reikia kitų sprendimų. Rajone galime taikyti tik nekilnojamojo turto, žemės mokesčių lengvatas, verslui tai labai maža dalelytė, – sakė P. Pušinskas.
Meras paminėjo, kad yra kreipęsis ir į užsienio ambasadas: jeigu atsirastų suinteresuotas investuotojas, kad ateitų pas juos. Neseniai Skuodo rajonu susidomėjo vienas vokiečių verslininkas, turintis įmonę Klaipėdoje. Per darbo biržą įdarbintos 6 moterys, jau dirbančios Skuode įkurtame padalinyje, gali būti, kad įdarbintųjų skaičius didės.
Tai, žinoma, lašas jūroje, bet tam tikrų vilčių teikia. O kaip pats rajonas, jo valdžia stengiasi suteikti žmonėms galimybių užsidirbti vietoje, kad nereikėtų išvykti iš rajono ar iš šalies?
Galimybių ieško
Meras turi vilčių, kad kai kas iš jaunimo, užsidirbę pinigų, grįš į Skuodą ir čia pradės verslą.
– Vienas kitas emigrantas grįžta, užsidirbęs pinigų įkuria sodybą, pasistato namą. Mano, kad pragyvenimui jam jau pakaks. Bet gal atsiras ir tokių, kurie sugrįžę savo kapitalą investuos į verslą. Turiu savo viziją. Mūsų rajonas ekologiškai švarus, turime traukos objektų. Prie tų objektų, kurie padėtų pritraukti lankytojų, reikia įrengti infrastruktūrą. Pas mus ir didžiausias Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmuo, Mosėdžio akmenų muziejus, vadinamoji Šauklių tundra, kurioje galima stebėti paukščių gyvenimą… Reikia geresnės infrastruktūros, kad žmonėms būtų daugiau pramogų, papildomų užsiėmimų, galimybių pernakvoti ir pavalgyti, dviračiais pasivažinėti po apylinkes, įsikurti kempinge… Esu matęs, kad ir vokiečiai su kemperiais atvažiuoja, reikia, kad tokiems žmonėms būtų sudarytos priimtinos, civilizuotos sąlygos, – sakė meras.
„Ūkininko patarėjo“ pašnekovas mano, kad ir ūkininkai greta savo pagrindinių veiklų galėtų puoselėti šalutines, kurios padėtų užsidirbti papildomų pinigų, kurių ypač reikia mažėjant gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainoms.
– Esu numatęs važiuoti į seniūnijas ir kalbinti ūkininkus prisidėti prie agroturizmo. Jei žmogus, atvažiavęs su šeima, galės ramiai praleisti laiką, pasivažinėti po apylinkes, susipažinti su ūkininkavimo specifika, turės galimybę ūkininko suteiktose patalpose apsigyventi ir pavalgyti, šeimininkai iš svečių gautų papildomų pajamų. Tokių apgyvendinimo vietų trūksta. Yra kaimo turizmo sodybų, tačiau jos labiau orientuotos į savaitgalio pokylius, užsakomąsias šventes, o pravažiuojantiems turistams nebelieka kur apsistoti, – sakė meras.
Vis dėlto yra viena sritis, kuri Skuodo r. labai gerai išvystyta, ypač Mosėdžio seniūnijoje, – tai laidojimo paslaugų verslas. Kažkada kultūrinei veiklai numatytame pastate šiandien įsikūrusi ne viena laidojimo paslaugų firma, kurios turi užtektinai darbo. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Skuodo r. mirė 334 žmonės. Neabejotina, kad verslininkai užsiėmė paklausią veiklos sritį.
– Ta paslauga yra stipri ir gerai išvystyta. Sritis, žinoma, nelinksma, bet verslininkai, pamatę patrauklią nišą, pasistengė ją užpildyti. Tokia paslauga į nelaimę patekusiam žmogui reikalinga, – neabejoja Skuodo r. meras.
Nukenčia tradicinės sritys
Mažėjantis gyventojų skaičius į bedugnę traukia tas veiklos sritis, kurioms reikalingi žmonės, kitaip ta veikla neteks prasmės. Neseniai rašėme apie Skuodo ligoninėje uždarytą Vaikų ligų skyrių, nes tiesiog per mažai vaikų, kuriuos čia reikėtų gydyti.
Panaši padėtis ir švietimo sistemoje. Nuo kitų mokslo metų rajone nebeliks dar dviejų mokyklų.
– Mokyklos uždaromos, nes nėra jaunų šeimų, kuriose būtų vaikų. Tai labiausiai paliečia kaimiškąsias mokyklas, jos neišsilaiko ir tenka uždaryti. Šiais metais numatyta uždaryti Notėnų pagrindinę mokyklą ir Lenkimų daugiafunkcio centro Daukšių filialą. Kai kuriuos žingsnius jau reikėjo padaryti anksčiau, nes, pavyzdžiui, Notėnuose mokinių likę itin mažai, – sakė P. Pušinskas.
Apmaudu, žinoma, kad Lietuvos rajonai, kaimai taip nyksta. Tiesa, ne viskas. Antai rajono savivaldybės valdininkų armija, nors ir ne tokia didelė, kaip kai kuriuose kituose rajonuose, per pastaruosius metus pagausėjo ir dabar sudaro 200 žmonių kolektyvą.
– Prieš 10 metų savivaldybėje dirbo 162 specialistai, dabar yra 200. Prieš keletą metų visos mūsų priešgaisrinės tarnybos buvo įtrauktos į savivaldybės darbuotojų sąrašą ir taip pakėlė valstybės tarnautojų skaičių. Pagal gruodį priimtą sprendimą, nuo gegužės 1 d. kuriama biudžetinė priešgaisrinės tarnybos įstaiga, tad 28 darbuotojai iš tų 200 darbuotojų aparato išsibrauks. Taigi padidėjimas per 10 metų bus gal 10 etatų. Manau, tai pateisinama, juk prasidėjo ES projektai, viešieji pirkimai, tiems darbams reikia specialistų, – mano meras.
Paklaustas, kokį Skuodą ir rajoną įsivaizduoja po 10–15 metų, meras sakė turintis vilčių.
– Esu optimistas, manau, rajonas atsigaus, nors į pirmaujančiųjų gretas nepretenduosime. Ir didelės pramonės nesitikiu, bet smulkusis verslas išsivystys. Pagyvės turizmo sektorius, toje srityje bendradarbiausime su ūkininkais. Parodyti turime ką, tik reikia mokėti pateikti, – sakė nė metų Skuodo r. meru nedirbantis P. Pušinskas.
Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas
Autoriaus nuotrauka
