Pastaraisiais metais Lietuvoje pajamos augo dažniau nei kainos, tačiau ši tendencija pamažu keičiasi – infliacija Lietuvoje artimiausiu metu gali būti viena didžiausių Baltijos šalyse. Šiais metais prognozuojamos infliacijos lygis apie 5 proc., o esant didesniam neapibrėžtumui jis gali priartėti ir prie 6 proc. ribos.
Kitaip nei iki šiol, infliaciją Lietuvoje šįkart skatina ne tik išoriniai veiksniai, bet ir vidaus sprendimai. Didelę įtaką daro į ekonomiką įliejamas pinigų kokteilis. Vienas iš jo ingredientų – antrosios pensijų pakopos lėšos. Labai tikėtina, kad gyventojai gali išsiimti apie 40 proc. sukauptų lėšų, o tai reikštų papildomus maždaug 4 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikoje.
Prie to prisideda ir rekordinės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, kurios taip pat siekia beveik 4 mlrd. eurų, bei sparčiai augančios investicijos į krašto apsaugą – apie 5 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad vien šie trys veiksniai sukuria didžiulį papildomos paklausos impulsą, kuris savaime kelia kainas. Kitaip tariant, Lietuvoje šiuo metu aktyviai kūrensime infliacijos laužą.
Papildomas veiksnys yra ir geopolitinė situacija. Nors Lietuva mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro nei daugelis kitų Europos valstybių, naftos kainų šuoliai vis tiek veikia bendrą kainų lygį – per transportą, logistiką ir galiausiai vartojimo prekes. Jei energetinių išteklių kainos išliks aukštos, galime sulaukti „domino“ efekto, kai paskui jas pradės kilti ir maisto kainos – tai stebėjome jau ir 2022 m.
Dar daugiau, maisto kainų augimą Lietuvoje vis labiau lemia ne tiek žaliavų brangimas, kiek stipri vidaus paklausa. Gyventojų pajamos auga, vartotojai linkę išleisti daugiau, todėl didieji verslai turi erdvės kelti kainas. Tai paaiškina, kodėl net ir mažėjant kai kurių žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, galutinės kainos parduotuvėse išlieka aukštos arba net toliau kyla. Pavyzdžiui, Lietuvoje vartojimo prekių kainų lygis praeitais metais jau siekė apie 95 proc. ES vidurkio, paslaugų – apie 70 proc.
Įdomu tai, kad panašias tendencijas matome ir kaimyninėse šalyse. Tarkime, Estijoje maisto kainų lygis jau pasiekė ar net viršijo Suomijos lygį. Lietuva kol kas išlieka arti ES vidurkio, tačiau esant dabartiniam kainų augimo tempui, galime greitai jį peržengti.
Todėl vis labiau tikėtina, kad artimiausiais metais Lietuva taps viena brangiausių valstybių regione. Ir tai nebūtinai neigiamas reiškinys – kainų augimas iš dalies atspindi ir augančias pajamas bei ekonomikos brandą. Tačiau problema atsiranda tuomet, kai kainos auga greičiau nei produktyvumas ar dalies gyventojų pajamos.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra tik tai, ar kainos kils, bet ir kaip greitai prie jų prisitaikys gyventojų pajamos bei visa ekonomika. Jei balansas išliks, Lietuva gali sėkmingai pereiti į aukštesnio kainų ir pajamų lygio ekonomiką. Jei ne – didesnė infliacija taps ne stiprybe, o iššūkiu.
