Asta Grabinskė, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė
Skaičiuodami paskutiniąsias metų dienas sustojame, įvertiname, kur esame, išsikeliame tikslus ateinantiems metams. 2017-ieji Lietuvos ekonomikai buvo gana geri. Ji vystėsi sparčiau nei tikėtasi dėl augusių realių gyventojų pajamų ir pastebimai pasistiebusios užsienio prekybos. Iki 2016 m. pabaigos sparčiai augę atlyginimai lėmė greitą ekonomikos vystymąsi, tai skatino vartojimą ir teigiamai veikė ilgalaikio taupymo rinką.
Įdomupaskaityti
Rinkos plėtrai įtakos turėjo stiprėjantis gyventojų sąmoningumas, suvokimas, kad pirmiausia jie patys yra atsakingi už savo finansinę gerovę ir saugumą. Tačiau didesniam augimui vietos dar yra pakankamai – palyginti su Lietuva, Vakarų Europoje gyventojų atlyginimai yra didesni 5-6 kartus, o vieno gyventojo per metus sumokamos gyvybės draudimo įmokos skiriasi 20-40 kartų.
Nepaisant ryškaus atsilikimo nuo Vakarų šalių rinkos prisotinimo prasme, situacija gyvybės draudimo rinkoje mūsų šalyje pastaraisiais metais gerėja. Vis daugiau žmonių supranta, kad apsaugoti save nuo galimų finansinių sunkumų nelaimės atveju yra būtina. Nors dėl ribotų finansinių resursų kartais tai daroma nepilna apimtimi, kasmet šie rodikliai gerėja. Vis dėlto, gyventojų ūpą dar labiau rūpintis savimi ir investuoti į savo ateitį pernai nuslopino politiniai sprendimai – 2016 m. pabaigoje įvestos 2 tūkst. eurų „lubos“ gyvybės draudimo įmokoms, nuo kurių galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Tačiau įmokų „lubos“ turėjo ir kitą efektą – praėjusių metų pabaigoje gerokai šoktelėjo investicinių gyvybės draudimo įmokų suma. Vertinant besibaigiančius 2017 m. tokio šuolio neprognozuojame, todėl nepaisant rinkos augimo pirmuosius tris šių metų ketvirčius, metams pasibaigus rinkos apimtys išliks panašios. „Aviva Lietuva“ prognozėmis, visos pasirašytos gyvybės draudimo įmokos 2017 m. sieks apie 235 mln. eurų.
Investuotojams 2017-ieji nebuvo ramūs – gyvenimas vis dar sukosi užsitęsusioje žemų palūkanų aplinkoje. Dėl šios priežasties daugumos obligacijų fondų grąža buvo artima nuliui. Pasaulio valstybių centriniams bankams prilėtinant ekonomikos skatinimo tempus, obligacijos, tikėtina, ir toliau pigs. Neapibrėžtumo nestigs ir akcijų rinkose. Nors pasaulio ekonomika pagaliau atsigavo po paskutiniosios krizės ir sustiprėjo, akcijų rinkos auga jau kelerius metus iš eilės. Dėl to jau kitąmet galime neišvengti rinkų korekcijos, ypač jei nepavyks išspręsti vis dažniau kylančių geopolitinių iššūkių. Todėl šiuo neramiu metu reikėtų dažniau peržiūrėti savo investicijų portfelį. Svarbu atsiminti, kad periodinis investavimas suteikia galimybių uždirbti net ir rinkose įsivyravus dideliems svyravimams.
Mūsų prognozėmis, kitąmet Lietuvos gyvybės draudimo rinka augs 7 proc. iki 251 mln. eurų. Kaip ir iki šiol, rinkos plėtrą skatins augančios gyventojų pajamos. Jeigu atlyginimų augimo ES tendencija išliks teigiama, spaudimas didinti darbo užmokestį gali sustiprėti ir mūsų šalyje. Tokiu atveju, vienintelis būdas palaikyti augančią ekonomiką ir skatinti spartesnį gyvybės draudimo rinkos augimą kitais metais bus pasekti Latvijos ir Estijos pavyzdžiu – didinti realias gyventojų pajamas, užtikrinti politinį stabilumą mokesčių atžvilgiu.
2018 m. finansų sektorius gyvens naujojo Draudimo įstatymo laukime – įstatymas įmonėms atneš daugybę pokyčių teisiniame reguliavime: klientams bus pateikta daugiau informacijos, ji bus standartizuota, griežtės paslaugų platinimo reikalavimai. Griežtėjantys asmens duomenų apsaugos standartai inicijuos ir daugiau
pokyčių, susijusių su įmonių veikla: reikės pakeisti, atnaujinti informacines sistemas, vidaus procesus, klientams teikiamus dokumentus.
Belieka tikėtis, kad bendromis priežiūros institucijų ir verslo pastangomis pavyks subalansuoti griežtėjantį reguliavimą, didžiulius ribojimus ir galimybes verslui tobulėti, tapti paprastesniu, labiau prieinamu, lengviau suprantamu, novatorišku. Laimėti turi visi, bet pirmiausia – klientas – žmogus, norintis ir gebantis pasirūpinti savo ir artimųjų ateitimi.
