Pastaruosius porą metų Lietuvoje fejerverkai tapo ne tik švenčių, bet ir politikos tema. Vieni ragina visiškai atsisakyti pirotechnikos, kiti – ieško kompromisų: nuo „tylių“ fejerverkų iki lazerių šou. 2024 m. priimtos įstatymo pataisos ir 2025 m. savivaldybių pasirinkimai suformavo naują tvarką, kuri paliečia tiek prekybininkus, tiek švenčių organizatorius, tiek gyventojus.
Kas pasikeitė nacionaliniu lygmeniu?
2024 m. liepą įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimai. Nuo šiol F2 ir F3 kategorijų fejerverkus bei T1, P1 priemones gali įsigyti tik 18 metų sulaukę asmenys, o F1 – nuo 14 metų. Tai užtvirtinta teisės aktuose ir oficialiuose paaiškinimuose. Pataisos taip pat suteikė savivaldybėms daugiau teisių nustatyti zonas be fejerverkų. Be to, ribojama prekyba: F2 kategorijos fejerverkus nuo sausio 1 d. iki lapkričio 30 d. gali platinti tik licencijuoti subjektai; draudžiama pirotechnika degalinėse ir jų kaimynystėje, o elektroninė prekyba leidžiama tik su licencijuotų vežėjų tapatybės patikra pristatymo metu.
Baudos ir kontrolė
Policija ir savivaldybės primena, kad triukšmo ir saugos taisyklių pažeidimai kainuoja brangiai. Prieš Naujųjų naktį įvardintos sumos – iki 600 eurų už pažeidimus. Tai nėra teorija: kiekvieną metų sandūrą pareigūnai fiksuoja dešimtis incidentų, o savivaldybės gauna skundų dėl triukšmo po 22 val.
Savivaldybių praktika: nuo lazerių iki teismų
Didieji miestai pasuko skirtingais keliais. Vilnius jau kelerius metus vietoje fejerverkų renkasi lazerių šou per savivaldybės organizuojamas šventes, kai tuo tarpu Kaunas ar Klaipėda neretai pasirenka klasikinę fejerverkų tradiciją. 2025-ųjų sutikimą Vilniuje lydėjo lazeriai, o Kaune ir Klaipėdoje – fejerverkai. Šis pasirinkimų skirtumas iš esmės ir apibrėžia nacionalinį vaizdą: centrinė valdžia nustato rėmus, o miestai sprendžia, kaip juos užpildyti.
Vilniuje pirotechnika virto net teisminiu ginču: festivalio „Vilniaus fejerija“ organizatoriai pasiekė teismo sprendimą, kad savivaldybės draudimas buvo nepagrįstas. Tuo pačiu viešojoje erdvėje radosi ir iniciatyvų visiškai riboti pirotechniką parkuose, buvo teikiamos peticijos. Miestų politika nėra monolitiška – tai judantis tikslas, kurį lemia ir gyventojų nuomonės, ir teisinis vertinimas.
Ką tai reiškia renginių organizatoriams?
Jei planuoji viešą šventę, be įprastų suderinimų atsirado ir naujų „namų darbų“: patikrinti, ar vieta nepatenka į zoną, kurioje pirotechnika ribojama, ar tiekėjas turi licenciją, o pristatymas – teisėtas. Tai ypač svarbu perkant fejerverkus internetu. Praktika rodo, kad net ir privačiuose renginiuose policija reaguoja į skundus, todėl verta susiderinti laikus ir triukšmo lygį, o aptarnaujančiam pirotechnikui – užfiksuoti instruktažą ir atsakomybę raštu. Šių detalių nepaliksi „ant garbės žodžio“, nes ginčo atveju jos virsta dokumentais.
Gyventojų kasdienybė: kada, kur ir kaip?
Naujoji tvarka nereiškia visiško draudimo. Fejerverkų leidimas yra legalus, jei laikomasi taisyklių: amžiaus ribos, vietos, laiko ir saugaus naudojimo. Miestuose, kuriuose savivaldybės renginiuose fejerverkai nebeleidžiami, privačios iniciatyvos vis dar egzistuoja, bet joms taikomi tie patys reikalavimai. Lūkesčiai aiškūs: mažiau triukšmo, mažiau taršos, daugiau saugumo.
Ar laukia tolesnės permainos?
Sprendžiant iš 2024–2025 m. diskusijų, tema niekur nedingo. Žalia kryptis viešajame sektoriuje ryški, bet kartu matome stiprų kultūrinį prieraišumą fejerverkams. Teismai balansuoją šią priešpriešą, o savivaldybės šlifuoja vidaus taisykles. Daug kas priklausys nuo duomenų: ar incidentų ir taršos mažėja, kuriose vietose atsiranda kompromisų, kaip visuomenė priima „tylesnius“ sprendimus – lazerius, dronų šou ar tylų pirotechniką.
Šaltiniai: LRS ir LRT apie įstatymo pakeitimus bei savivaldybių galias; Policija dėl prekybos ribojimų ir amžiaus cenzų; LRT apie miestų naujametinius pasirinkimus; „Made in Vilnius“ ir „lrytas.lt“ apie Vilniaus ginčus ir peticijas; TV3 apie baudas.
