Ar atsikėlę pirmadienį vėl pasižadėjote sportuoti, bet į sporto klubą taip ir nenuėjote tris savaites? Susiruošę į treniruotę staiga atradote daugybę skubių reikalų ir taip pateisinote save, nes „nėra laiko“? Po darbo jautėtės pavargęs ir pasakėte sau „rytoj“?
Jei atsakėte „taip“, susipažinkite, tai – ponas Zigmas. Jam 92-eji. Taip, perskaitėte teisingai. O sportuoja Zigmas net penkis kartus per savaitę: tris kartus baseine nuplaukia po kilometrą, o du kartus net pusantros valandos tikslingai mankštinasi treniruoklių salėje. Kartais, kaip pats sako, „be išeiginių“.
Meilė sportui – nuo pat jaunystės
„Apie kurį sportą norite sužinoti? – klausia Zigmas. – Apie aviaciją ar plaukimą?“ Atsakius, kad apie viską, Zigmas papasakoja savo sporto istoriją, kuri išties ilga ir įspūdinga.
Jei suskaičiuotume sportavimo metus, Zigmas 10 km distancijas pradėjo bėgioti dar gimnazijoje. Kadangi augo Dotnuvoje prie Žemės ūkio akademijos, kurioje buvo stadionas, ten kartu su kitais vaikais ir sportuodavo, rengdavo „olimpiadas“ – atlikdavo šuolius į aukštį, tolį ir trišuolius, o paprastas akmuo puikiausiai atstodavo rutulį stūmimo rungtyje.
Vėliau Zigmas aktyviai užsiėmė sportine gimnastika, turėjo pirmąjį atskyrį, vėliau boksavosi ir 1946 m. tapo Lietuvos čempionu, o 1947 m. pradėjo aviacinį sportą, įstojo į aeroklubą ir pradėjo šokinėti parašiutu. Savo „krepšelyje“ šis sportininkas turi apie 1000 šuolių, taip pat ir parašiutizmo rekordą. Parašiutu šokdavo ir iš 5 km, ir iš 4 km aukščio. „Šokčiau ir dabar, bet tokiame amžiuje nėra tokio normatyvo, kuris leistų užsiimti parašiutizmu“, – juokauja Zigmas.
Po parašiutizmo Zigmas pradėjo aviacinį sportą, 1963-iaisiais iniciavo akrobatinį skraidymą, tapo čempionu ir rinktinės treneriu. Taip pat Zigmas yra įvykdęs sklandymo sporto meistro normą, nuskridęs iš Vilniaus į Minską ir atgal sklandytuvu.
Atrodytų, kad šią nuostabią sporto istoriją galima būtų ir baigti, nes jai netrūksta nei nuopelnų, nei kvapą gniaužiančių rezultatų, tačiau tai – visai ne pabaiga, o tik tolesnio etapo, kuriam jau 37 metai, pradžia.
„Auksinė“ plaukimo istorija
Plaukti Zigmas pradėjo 1980-aisiais, taigi plaukioja jau 37 metus. Plaukioti pradėjo Žalgirio stadiono baseine, vėliau – Lazdynuose, šiuo metu treniruojasi sveikatingumo klubo „Impuls“ baseine. „Esu nuplaukęs 5 tūkst. km – visada registruoju, kiek nuplaukiu. Plaukioju kas antrą dieną ir du kartus einu į treniruoklių salę. Plaukiodavau savo malonumui, būdavo dienų, kai nuplaukiu 1 km, būdavo – 4, kai yra ūpas – net 7. Dabar, kai einu treniruotis, nuplaukiu 30 kartų po 40 metrų, taigi daugiau nei 1 km, o kai mažiau žmonių, nuplaukiu 1,5 km“, – neįtikėtina valia ir rezultatais dalijasi Zigmas.
Tačiau ir tai – dar ne pabaiga. Nuo 2008 m. Zigmas pradėjo dalyvauti plaukimo veteranų varžybose, kurios visame pasaulyje itin populiarios. „Tada, kai plaukikai baigia savo kaip profesionalių sportininkų karjerą, jiems yra rengiamos varžybos, kad jie toliau galėtų sportuoti“, – pasakoja Zigmas. Taip ir jis pats buvo pakviestas dalyvauti šiose varžybose.
„Nemaniau, kad laimėsiu, bet tik žiūriu, kad mane kviečia apdovanoti. Tada laimėjau tris aukso medalius. Aš plaukiu laisvu stiliumi, nugara ir krūtine. Mėgstamiausi nuotoliai – 50 m, 100 m, 200 m ir 400 m laisvu stiliumi“, – patirtimi dalijasi Zigmas ir priduria, kad tiek daug skirtingų distancijų jis renkasi todėl, kad „neapsimoka dėl dviejų važiuoti“. Kitos mėgstamos distancijos – 50 m ir 100 m nugara bei 100 m krūtine. Ir taip dalyvaudamas plaukimo varžybose Zigmas laimėjo 63 aukso ir 5 sidabro medalius.
Treniruojasi kryptingai
Tarp plaukiojimo dienų Zigmas dar papildomai sportuoja sveikatingumo klubo treniruoklių salėje. Treniruojasi ne šiaip sau, o tikslingai ir kryptingai, kad būtų stiprinami tie raumenys, kurie reikalingi plaukiant. „Nenaudoju kardiotreniruoklių, nes ir taip daug vaikštau, visur einu pėsčias. Treniruojuosi rankų, kojų ir nugaros raumenis stiprinančiais treniruokliais. Stengiuosi visą treniruoklių ratą apeiti du kartus, užtrunku pusantros valandos. Mano treniruotė kryptinga, kad padėtų plaukimui“, – pasakoja ponas Zigmas.
Paklaustas, ką jam reiškia judėjimas ir sportas, Zigmas atsako, kad judėjimas padeda kiekvienam žmogui: jei sėdėsi sustingęs, nereikės laukti ir garbaus amžiaus, nes jau 50-ies gali užklupti sveikatos problemos. „Mano tokia prigimtis, aš mėgstu judėti“, – juokauja pašnekovas.
Zigmas pradėjo sportuoti jaunystėje, visą gyvenimą judėjo daug ir labai įvairiai, todėl, net ir sulaukus garbaus amžiaus, jo pasiekimai įspūdingi. O ką daryti tiems, kurie neturi sportavimo patirties, norėtų pradėti judėti, tačiau nerimas ir nežinia, nuo ko pradėti, yra didesni? Pradėti reikia valios, tęsti – įpročio. Iš tiesų, pradėti sportuoti niekada nevėlu, nes pats svarbiausias dalykas yra ne tai, kaip toli nubėgsime ar kiek svorio pakelsime, o judėjimo teikiamas džiaugsmas ir energija. Be galo svarbu žengti pirmąjį žingsnį, praverti sporto klubo duris ir paprašyti pagalbos patyrusių specialistų, kurie jums patars, ką daryti, kad ir pirmoji pradžia, ir tolesnis kelias būtų sklandus bei lengvas.
Sveikatingumo klubo „Impuls“ grupinių treniruočių trenerė Raminta Kerulytė sako, kad sulaukus 40 metų ir daugiau sunkiausia yra pasiryžti sportuoti. „Pats sportas 40-ies nėra kažkuo ypatingas, tiesiog tokio amžiaus žmonės pradeda labiau rūpintis savo sveikata. Dirbant sėdimą darbą ir mažai judant, pradedami jausti įvairiausi nemalonūs skausmai – nugaros, kelių, sąnarių. Vyresniam žmogui reikalingi kitokie pratimai, kūno apkrova ir, žinoma, dar didesnė trenerių priežiūra. Ypač jeigu iki tol su sportu žmogus neturėjo nieko bendra“, – pasakoja asmeninė trenerė.
Pasak R. Kerulytės, sulaukus 40-ies labiausiai dėmesį reikia atkreipti į nugarą ir juosmeninę dalį, turintiems antsvorio – į kelių sąnarius, o labiausiai – į laikyseną. Vyresniems žmonėms rekomenduojams vaikščioti su lazdomis. Praktikuojant šią sporto šaką, mažesnė apkrova tenka juosmeniui bei nugarai, nes einant remiamasi rankomis. Taip pat ši šaka efektyvi tuo, kad žmogus gali pats nusistatyti krūvį ir nepersistengti arba judėti aktyviau.
Grupinių treniruočių trenerė norinčiam pradėti sportuoti vyresniam žmogui pataria visų pirma kreiptis į sporto specialistus. Šie ir pasakys, koks krūvis, pratimai ir treniruotės tinkamiausi pagal fizinį žmogaus pasirengimą.
„Svarbiausia – pradėti sportuoti po truputį ir nepervertinti savo galimybių. Sportą dažnai prilyginu dantų valymuisi – jei nevalytume dantų, ar jie būtų sveiki ir gražūs? Juk ilgą laiką jais nesirūpinus ir staiga pradėjus valyti, jie netaps sveiki. Su sportu panašiai – jei trisdešimt metų sėdėjome ir aktyviai nejudėjome, rezultato greitai nebus. Tačiau užsiimdami sportu reguliariai ir kryptingai sulauksime mus džiuginančių ir sveikatai naudingų ilgalaikių pokyčių“, – sako R. Kerulytė.
Informacijos šaltinis: https://www.alfa.lt/straipsnis/50273863/92-eju-senolis-zigmas-kartais-sportuoju-be-iseiginiu
