Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Antradienis, 3 kovo
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Pagėgiai
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aktualijos » Diena be automobilio: kokios alternatyvos ir kaip jos keičia mūsų aplinką?

Diena be automobilio: kokios alternatyvos ir kaip jos keičia mūsų aplinką?

Paulius Liškauskas
2025-09-22
Aktualijos, Lietuva, Transportas
Laikas: 4 min skaitymo
Milda Degutienė /  „Lietuvos draudimo“ nuotr.

Milda Degutienė / „Lietuvos draudimo“ nuotr.

FacebookTwitterLinkedin

Rugsėjo 22 d. žmonės visame pasaulyje kviečiami bent vienai dienai palikti automobilį namuose ir patirti, kokios įtakos tai gali turėti gatvių oro kokybei bei triukšmo lygiui mieste. Šia proga verta prisiminti lengviausiai prieinamas kelionės automobiliu alternatyvas ir kokios naudos kiekviena iš jų galėtų suteikti mums ir mus supančiai aplinkai. Net vienas nedidelis veiksmas pakeitus automobilį tvaresne transporto priemone kartą per savaitę gali reikšmingai sumažinti oro taršą.

 

Transporto tarša – ypatingai pavojinga

Viena iš opiausių šių dienų miesto problemų − tarša kietosiomis dalelėmis ir kenksmingu dujų mišiniu ore. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, už didelę oro taršos dalį yra atsakingas transporto sektorius. Transporto priemonių skleidžiamos toksinės medžiagos kelia ypatingą pavojų, nes jos išmetamos ten, kur mes vaikštome − gatvės lygyje, todėl patenka tiesiai į mūsų kvėpavimo sistemą. Dėl šios priežasties automobilių išmetamos dujos gali būti net pavojingesnės ir kelti didesnę grėsmę sveikatai nei teršalai, kuriuos aukštai ore išmeta pramoniniai kaminai.

 

Oro tarša susijusi ir su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo takų sutrikimų bei vėžio rizika. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, net 4,2 mln. priešlaikinių mirčių pasaulyje siejamos su oro taršos aplinkoje įtaka. Didžiausią neigiamą poveikį daro ilgalaikis buvimas užterštoje aplinkoje − kuo smulkesnės įkvepiamos kietosios dalelės, tuo jos pavojingesnės, mat gali prasiskverbti giliai į plaučius ir taip patekti į kraujotaką.

 

Užterštas oras taip pat prisideda prie klimato kaitos, rūgštaus lietaus, ekosistemų nykimo. Degindami iškastinį kurą, į atmosferą išskiriame šiltnamio efektą sukeliančias dujas – anglies dioksidą. Šios ir kitos dujos (metanas, diazoto monoksidas) sulaiko žemės šilumą ir spartina klimato kaitą, kurios poveikį jaučiame jau šiandien.

 

20 proc. ES gyventojų – nuolat veikiami triukšmo 

Rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė diena be automobilio ragina bent vienai dienai palikti automobilį namuose ir rinktis tvaresnes judumo formas. Šia diena primenama, kokią naudą aplinkai ir mūsų sveikatai gali teikti mažesnis automobilių skaičius gatvėse: sumažėja oro tarša, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, eismo spūstys. Tačiau kartu ji atkreipia dėmesį ir į kitą dažnai pamirštamą problemą – triukšmo taršą.

 

Europos aplinkos agentūros duomenimis, transporto keliamas triukšmas kelia riziką daugiau nei 100 mln. žmonių Europoje. Apie 20 proc. ES gyventojų nuolat gyvena teritorijose, kuriose kelių eismo triukšmo lygis gali turėti neigiamo poveikio sveikatai, o kai kuriuose didmiesčiuose šis rodiklis siekia net 50 proc. Dieną be automobilio galime patirti, kaip keičiasi miesto atmosfera, kai gatvės tampa tylesnės, švaresnės ir draugiškesnės žmonėms ir gamtai.

 

Maži pokyčiai – tačiau poveikis didelis

Žinoma, visiškai atsisakyti automobilio daugelis negalėtume, ypač jei gyvename toliau nuo darbo vietos, vaikų ugdymo įstaigų ir ne šalia pagrindinių miestų arterijų. Vis tik, automobilį pakeitus tvaresne transporto priemone vos vieną dieną per savaitę, galėtume reikšmingai sumažinti po savęs paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.

 

Prieš kelerius metus Oksfordo universiteto (JK) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad „aktyvus judėjimas“ – tai yra, važiavimas dviračiu, elektriniu dviračiu ar ėjimas pėsčiomis – gali padėti kovoti su klimato krize. Tyrime dalyvavo septynių Europos miestų gyventojai, o jo rezultatai parodė, kad tie žmonės, kurie bent vieną kelionę per dieną pakeitė iš automobilio į dviratį, per metus sumažino savo anglies dvideginio pėdsaką maždaug 0,5 tonos. Tai sudaro reikšmingą dalį vidutinių vienam žmogui tenkančių CO2 emisijų. Mokslininkai teigia, kad jei bent 10 proc. gyventojų pakeistų savo kelionių įpročius, išmetamų kenksmingų dujų kiekis sumažėtų maždaug 4 proc.

 

Įdomupaskaityti

Potvynio metu svarbu užtikrinti tiek naminių augintinių, tiek ūkinių gyvūnų saugumą bei sveikatą

Potvynio metu svarbu užtikrinti tiek naminių augintinių, tiek ūkinių gyvūnų saugumą bei sveikatą

2026-02-28
Rekomendacijos gyventojams galimo potvynio metu: kaip užtikrinti maisto ir vandens saugą

Rekomendacijos gyventojams galimo potvynio metu: kaip užtikrinti maisto ir vandens saugą

2026-02-28

Į darbą ar parduotuvę – pėsčiomis. Diena be automobilio yra geras priminimas, kad kai kuriuos atstumus galime įveikti… tiesiog eidami. Tai – pats tvariausias judėjimo būdas. Žinoma, ne kiekvienas į darbą galime nueiti pėsčiomis, tačiau jei ėjimo laikas neviršija pusvalandžio – gal bent kartais automobilį galime palikti namuose ir gauti dvigubos naudos.

 

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla padeda mažinti širdies ligų, diabeto bei tam tikrų vėžio formų riziką, gerina psichinę sveikatą, miego kokybę ir bendrą savijautą. Pagal organizacijos rekomendacijas, suaugusiems per savaitę būtina bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinė veikla.

 

Tačiau Europos gyventojai juda per mažai − kas trečias suaugęs ES gyventojas neatitinka fizinio aktyvumo rekomendacijų. Kalbant apie nueinamų žingsnių skaičių, nors 10 tūkst. žingsnių per dieną yra populiari rekomendacija, naujausi tyrimai rodo, kad ir 7 tūkst. žingsnių per dieną suteikia reikšmingų sveikatos privalumų.

 

Viešasis transportas yra dar vienas patogus būdas keliauti, prisidedantis prie automobilių spūsčių gatvėse ir oro taršos mažinimo. Vienas pilnas žmonių autobusas gali pakeisti net 40 automobilių, taip sumažindamas bendrą išmetamų teršalų kiekį. Ką jau kalbėti, kad elektra varomi troleibusai Lietuvos didmiesčiuose yra vienas draugiškiausių aplinkai pasirinkimų.

 

Mažinti anglies dvideginio pėdsaką miestuose galima ir vietoje nuosavo automobilio naudojantis automobilių dalijimosi paslaugomis. Pagrindinis šių paslaugų principas – vienu automobiliu naudojasi daug žmonių, todėl sumažėja automobilių skaičius gatvėse. Tai leidžia gyventojams apsieiti be nuosavo automobilio, mažinti transporto priemonių skaičių miestuose ir rečiau jomis naudotis.

 

Dar vienas privalumas: automobilių dalijimosi parkai dažnai sudaryti iš naujų transporto priemonių arba tų, kurios specialiai parinktos dėl efektyvesnio degalų naudojimo ir mažesnės taršos. Kai kurios automobilių dalijimosi platformos siūlo išimtinai tik elektra varomus automobilius.

 

Mikrojudumo transporto priemonės. Tiek dalijimosi paslaugų, tiek asmeninės mikrojudumo priemonės, tokios kaip dviračiai ar paspirtukai taip pat gali atliepti susisiekimo poreikius. Jos padeda mažinti eismo spūstis, oro ir triukšmo taršą, o taip pat didina pasiekiamumą, nes veikia kaip „paskutinės mylios“ jungtis su viešuoju transportu, sumažina išlaidas, palyginti su automobilio turėjimu, ir atlaisvina miestų erdves.

 

Taip pat ryškus ir mobilumo aspektas − keliaujantieji mikrojudumo transporto priemonėmis aplenkia miesto spūstis, kuriose bent jau sostinės Vilniaus gyventojai kasmet vidutiniškai praleidžia apie 8 paras.

 

Darbas iš namų. Kornelio universiteto ir bendrovės „Microsoft“ tyrimas parodė, kad dirbantieji nuotoliu po savęs gali palikti 54 proc. mažesnį anglies pėdsaką, palyginus su darbuotojais, dirbančiais biure. Tyrimas taip pat atskleidė, kad darbuotojai, iš namų dirbantys nuo dviejų iki keturių dienų per savaitę, gali sumažinti savo anglies pėdsaką 11–29 proc.

 

Tai įrodo, kad nedideli gyvensenos pasirinkimai, kaip kad mišrus darbas gali reikšmingai prisidėti prie švaresnės aplinkos, visiškai neatsisakant automobilio teikiamo komforto.

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Ministrė R. Popovienė apsilankė Šiauliuose
Aktualijos

Ministrė R. Popovienė apsilankė Šiauliuose

2026-02-27
Partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų kapų žymėjimas atminimo ženklais
Aplinka

Partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų kapų žymėjimas atminimo ženklais

2026-02-27
Užtvanka/Asociatyvi nuotr./Freepik
Aplinka

Dėmesys užtvankoms bei kitiems prastos būklės hidrotechniniams statiniams

2026-02-26
Mažeikiuose lankėsi delegacija iš kaimyninės Latvijos Saldaus savivaldybės
Aktualijos

Mažeikiuose lankėsi delegacija iš kaimyninės Latvijos Saldaus savivaldybės

2026-02-26
UAB „Šiaulių vandenys“ nustatė daugiau nei šimtą neteisėtų paviršinių nuotekų prijungimų
Aktualijos

UAB „Šiaulių vandenys“ nustatė daugiau nei šimtą neteisėtų paviršinių nuotekų prijungimų

2026-02-26
Kompleksinė pagalba užsieniečiams Šiauliuose
Aktualijos

Kompleksinė pagalba užsieniečiams Šiauliuose

2026-02-26
Lūkesčiai Klaipėdai didžiuliai, bet nacionalinės valdžios sprendimai – lėti
Aktualijos

Lūkesčiai Klaipėdai didžiuliai, bet nacionalinės valdžios sprendimai – lėti

2026-02-25
Carito Ukrainoje veikla, tikslai ir pagalba nukentėjusiems
Aktualijos

Carito Ukrainoje veikla, tikslai ir pagalba nukentėjusiems

2026-02-25
„Jaunimo linija“ ieško naujų savanorių
Aktualijos

„Jaunimo linija“ ieško naujų savanorių

2026-02-25
Karas Ukrainoje
Aktualijos

4 karo metai – kuo prisidėjo Lietuva prie Ukrainos gynybos?

2026-02-24

Skaitomiausia

Šilalės rajono Žvingių miestelis pasipuošė savo pavadinimo užrašu
Aplinka

Šilalės rajono Žvingių miestelis pasipuošė savo pavadinimo užrašu

2026-01-19
Potvynis
Aktualijos

Didžiausi potvyniai Lietuvoje – Nemuno deltos amžina drama

2026-02-24
Šių metų superdaržovė salieras – kaip skaniai jį paruošti?
Receptai

Šių metų superdaržovė salieras – kaip skaniai jį paruošti?

2025-01-22
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Kaune – didžiausia Baltijos šalyse gulbių lesykla. Ką reikia žinoti, prieš keliaujant jų aplankyti?
Naujienos

Kaune – didžiausia Baltijos šalyse gulbių lesykla. Ką reikia žinoti, prieš keliaujant jų aplankyti?

2017-01-06

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Raseinių rajone pradedamas įgyvendinti projektas „Emocinis ryšys – mūsų stiprybė“

Raseinių rajone pradedamas įgyvendinti projektas „Emocinis ryšys – mūsų stiprybė“

2026-03-03
Paroda „Palangos žydai: istorija fotografijose“

Paroda „Palangos žydai: istorija fotografijose“

2026-03-03
Klaipėdos rajono verslininkai kviečiami teikti prašymus dėl Savivaldybės finansinės paramos skyrimo

Mažeikiuose kultūrinę veiklą vykdančioms įstaigoms – dalinis finansavimas

2026-03-03
Klaipėdoje Naikupės gatvės duobėtas asfaltas bus pakeistas lygiu ir saugiu

Klaipėdoje Naikupės gatvės duobėtas asfaltas bus pakeistas lygiu ir saugiu

2026-03-02
Sukčiai, apsimetę UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojais, bando patekti į gyventojų namus ir išvilioti pinigus

Sukčiai, apsimetę UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojais, bando patekti į gyventojų namus ir išvilioti pinigus

2026-03-02
Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“ „URBO-NKL“ pratęsė pergalių seriją iki penkių

Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“ „URBO-NKL“ pratęsė pergalių seriją iki penkių

2026-03-01

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Šilalės rajono Žvingių miestelis pasipuošė savo pavadinimo užrašu

Šilalės rajono Žvingių miestelis pasipuošė savo pavadinimo užrašu

2026-01-19
Potvynis

Didžiausi potvyniai Lietuvoje – Nemuno deltos amžina drama

2026-02-24

Naujausi

Raseinių rajone pradedamas įgyvendinti projektas „Emocinis ryšys – mūsų stiprybė“

Raseinių rajone pradedamas įgyvendinti projektas „Emocinis ryšys – mūsų stiprybė“

2026-03-03
Paroda „Palangos žydai: istorija fotografijose“

Paroda „Palangos žydai: istorija fotografijose“

2026-03-03
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.