Įsibėgėjantis peršalimo ligų, gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų sezonas gali tapti išbandymu ne tik imuninei sistemai, bet ir širdžiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas Karolis Bumblauskas atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms infekcijos gali sukelti sunkesnių komplikacijų ir padidinti ūmių kardiovaskulinių įvykių riziką, todėl svarbu laiku atpažinti pavojingus simptomus ir jų neignoruoti.
Infekcijai patekus į organizmą, suaktyvėja imuninė sistema ir prasideda uždegiminiai procesai. Jų metu širdies ir kraujagyslių sistemai gali tekti didesnis krūvis nei įprastai, gali padažnėti pulsas ar pakisti arterinis kraujospūdis. Todėl sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie šių pokyčių.
„Nors uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, kai kuriais atvejais liga gali komplikuotis į sunkesnes būkles. Pavyzdžiui, gripas gali komplikuotis plaučių uždegimu, o šis – sepsiu. Tokios komplikacijos gali smarkiai pabloginti net ir iki tol gana sveiko žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos būklę“, – sako K. Bumblauskas.
Infekcijos gali būti susijusios ir su didesne ūmių širdies bei kraujagyslių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, rizika. Uždegiminis procesas gali suaktyvinti kraujo krešėjimo sistemą, todėl gali lengviau susidaryti krešulių, užkemšančių kraujagysles.
„Infekcijos metu žmogus karščiuoja, netenka daug skysčių, todėl kraujas gali tapti santykinai klampesnis. Vis dėlto infekcija savaime nereiškia, kad žmogų ištiks infarktas ar insultas. Rizika priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, gretutinių ligų ir kitų individualių aplinkybių“, – aiškina gydytojas kardiologas.
Daugiau dėmesio savo savijautai turėtų skirti žmonės, sergantys išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusį kraujospūdį, nes infekcija gali apsunkinti šių ligų eigą.
Kokie simptomai neturėtų būti ignoruojami?
Bumblauskas akcentuoja, kad susirgus svarbu stebėti ne tik simptomus, bet ir tai, kaip keičiasi savijauta. Jei savijauta pakankamai gera, simptomai lengvi ir neprogresuoja, nebūtina skubėti į gydymo įstaigą. Tačiau, jei būklė greitai blogėja, yra aukšta temperatūra ar atsiranda naujų ar neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į krūtinės skausmą, dusulį ar širdies ritmo sutrikimus. Jei dusulys atsiranda fizinio krūvio metu ar net kalbant, taip pat jei skausmas plinta į kairę ranką ar kaklą, tokių simptomų ignoruoti negalima – būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą“, – teigia jis.
