Vis dar nerimsta aistros dėl būsimų pokyčių kultūroje. Kai kurie politikai net susirietę pliekia būsimą pertvarką, nors realiai jokia pertvarka nė neplanuojama, o tik ketinama įvesti elementariausią tvarką, kurios iki šiol nebuvo. Rajono mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, su komanda važinėjanti per seniūnijas ir jose susitinkanti su kultūros darbuotojais, bendruomenių pirmininkais, seniūnaičiais, jaunimo atstovais ir kitais bendruomenių nariais, vis naujai įsitikina, kad žmonės atsirasiančios tvarkos visiškai nebijo ir netgi jos laukia.
Kodėl reikėjo?
Pirmasis žingsnis šia tema buvo rajono kultūros centro etatų normatyvų patvirtinimas. Tai, pasak rajono Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės Jolitos Jablonskienės, buvo būtina padaryti todėl, kad visi dabartiniai kultūros darbuotojai yra vienos pareigybės – kultūros ir meno darbuotojai. Tuo tarpu kultūros ministro patvirtintame pareigybių sąraše nurodoma, kad pareigybės turi būti įvardijamos pagal kultūros darbuotojo veiklos pobūdį. Be to, pačiuose Raseinių rajono kultūros centro įvairiuose teisės aktuose tos pačios pareigybės yra įvardijamos skirtingai: vienąkart tas pats darbuotojas dirba pagal vieną centro direktoriaus įsakymą vienoje pareigybėje, pagal kitą – kitoje, trečiąkart – dar kitoje. Labai panaši situacija yra ir su kitais darbuotojais, tik čia visi darbuotojai vadinami vienaip – aptarnaujantis personalas. Nors vieni jų valo patalpas, kiti vairuoja automobilį, treti prižiūri aplinką…. Patvirtinus etatų normatyvus, darbuotojas, kuris valo vidaus patalpas, bus vadinamas valytojas, kuris vairuoja – vairuotojas, ir t. t.
Pokyčiai ateis ir į kaimus. Iki šiol kultūros darbuotojas dirbo tik toje teritorijoje, kurioje yra kultūros namai. Bet mūsų rajone yra tik 18 objektų, liaudyje vadinamų kultūros namais, o kaimų bendruomenių – gerokai per šešiasdešimt. Beveik visos jos turi patalpas, netgi daug geresnes nei kultūros namų, organizuoja nė kiek ne prastesnius nei kultūros centro renginius, rašo projektus. Bet jos neturi meno vadovo, kurio joms labai reikia.
Pagal būsimą tvarką seniūnijoje liktų tik vienas kultūros vadybininkas, kuris koordinuotų visus seniūnijoje vykstančius renginius, teiktų metodinę pagalbą ir talkintų bendruomenėms. Meno vadovai taip pat būtų įpareigoti dirbti ir su kaimų bendruomenių kolektyvais.
Kalbėkim ir girdėkim
Raseinių rajono kultūros centro normatyvams parengti buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo mero pavaduotoja Gitana Rašimienė. Normatyvuose kultūros darbuotojų etatų skaičius numatytas atsižvelgiant į Kultūros centro veiklos pobūdį, sudaromos sąlygos kultūrinės veiklos vykdymui ir meno kolektyvų veiklai kiekvienoje seniūnijoje, kad ir pačioje atokiausioje vietovėje. Be to, rajono mero pavaduotoja Gitana Rašimienė su komanda (Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore Jolita Jablonskiene, jaunimo atstovais, Kultūros centro direktore Valdone Balčaitiene bei kt.) leidosi į kelionę per visas seniūnijas, kur susitinka su kultūros darbuotojais, kaimų bendruomenių atstovais, seniūnais ir seniūnaičiais. Tikslas – kad kiekvienas būtų išklausytas ir išgirstas. „Siūlykite, kalbėkim, diskutuokim…. Priimsime visus pasiūlymus. Išsikalbėkime tiek, kad neliktų neatsakytų klausimų“,- kviečia kiekvieną rajono mero pavaduotoja Gitana.
Gitana Rašimienė dažniausiai išgirsta, kad paklausiausi yra meno vadovai. Jų norėtųsi gal net daugiau nei šiandien numatyta. Bet už tai dėl vadybininkų net labai abejojama, o kai kur netgi atvirai teigiama, kad tokių jų nė nereikia… Pasigirsta siūlymų, kad vadybininko funkcijas už tam tikrą atlygį kuo puikiausiai atliktų patys meno vadovai.
Pas ką bus piniginė?
Palankiai seniūnijose sutinkama ir žinia, kad dabar piniginė bus bendra visiems seniūnijos kultūriniams renginiams. Kuomet pinigėliai jau bus patvirtinti, tuomet sueis seniūnas, kultūros darbuotojas, bendruomenių pirmininkai ir visi kartu spręs bei susitars, kokiems renginiams tuos pinigėlius panaudoti, kam atiduoti prioritetus. Ant tokio paskirstymo privalės būti ir bendruomenės pirmininkų parašai. Be abejo, labai lengva nebus, nes pinigų niekada nebus tiek, kad visiems norams užtektų, tačiau gebėti susitarti taip pat yra kultūros dalis.
Koldūnų šventė – ne kultūra
Prakalbus apie pinigus, kiekvienoje aplankytoje seniūnijoje buvo klausiama, ar ir toliau bus išskirtinai remiama Viduklės koldūnų šventė? Pasirodo, žmones rimtai piktina, kai šiai šventei yra atseikėjami didžiuliai pinigai, o kitiems renginiams pinigų neužtenka. „Ar ne pasityčiojimas, kai koldūnų šventei skiria 20 ar 25 tūkst. litų, o mūsų Nemakščiams – tik 500“,- sakė Nemakščių seniūnaitis Žydrūnas Vitkauskas. O kokia ta šventė patiems vidukliškiams priminė svečio teisėmis joje buvusi Ona Babonienė, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto narė: „Tokių švenčių, kuomet kraujai taškosi, o koldūnus valgydamas turi saugotis, kad su buteliu į galvą negautum, tikrai nereikia, nes tai nėra kultūra“. Ir O.Babonienei net patys vidukliškiai neprieštaravo.
Girkalnio seniūnė ir meno kolektyvų vadovė Justina Šaulienė pasiūlė kartą per metus Raseiniuose organizuoti seniūnijų dienas (kaip tai pavadinti, dar pagalvosią), kuomet ir saviveiklininkai turėtų kur pasirodyti, ir kartu tai būtų meno vadovų savotiška darbo ataskaita. Tokiems visų seniūnijų pasirodymams vien Viduklės koldūnų šventei išleidžiamų pinigų turėtų užtekti…
Mero pavaduotoja Gitana teigė mananti, kad naujoji tvarka Viduklės koldūnų šventės klausimą savaime išspręstų: jei visi seniūnijos atstovai (seniūnas, kultūros darbuotojai ir bendruomenių pirmininkai) nuspręstų, kad visus seniūnijai skirtus pinigus reikia atiduoti koldūnų šventei, tai toks ir būtų jų visų pasirinkimas. Tačiau jei tai būtų vicemerės valia, ji šią šventę priskirtų komerciniam, bet ne kultūriniam renginiui.
Kas siuvama baltais siūlais?
Praeitame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje opozicijos atstovas Sigitas Vaičius pareiškė opozicijos vardu protestą dėl nagrinėjamo kultūros klausimo ir atsisakė dalyvauti balsavime. Girdi, ši pertvarka yra tik susidorojimas su kultūra.
Dėl tokio politiko poelgio ir kitų save politikais vadinančiųjų postringavimų pašiurpo visuomeninės organizacijos „Aušrinė“ pirmininkė Violeta Sinušienė: „ Pašiurpau klausydama Tarybos posėdžio įrašą. Kokiais baltais siūlais viskas siuvama! Ačiū, vicemere, kad pagaliau pradėjote pertvarką, nes jos labai seniai reikėjo. Tik nesustokite, tik eikite iki galo. Kalbu ne tik už save, bet ir už visas bendruomenes. Taip, kaip buvo kultūroje iki šiol, tęstis nebegalėjo.“ V.Sinušienė priminė, kad net ne pinigai kultūros renginiams yra svarbiausia, o žmonių santykiai, kurių tokios kultūros dėka beveik nebeliko.
Nuo padėkojimų vicemerei, kad ši ėmėsi žingsnių, kurių verkiant reikėjo, pradėjo ir Nemakščių santalkos bendruomenės pirmininkė Lina Mejerienė. Labai panašių minčių teko girdėti ir kitose seniūnijose.
Nelieskit nedirbančių
Nesuprantamai keista, kad opozicionieriai mūru stojo ginti nedirbančių kultūros darbuotojų ir netgi nesigėdija to įvardinti: „Ar turime naikinti, kad blogai dirba? Bet jei taip eisime, turime visus išnaikinti. (…) Atleisdami nubaudžiame kaimelio ar miesto žmones“,- Tarybos posėdyje postringavo Steponas Nacius.
Apie tai, kad kultūrai tinka jai nedirbantys darbuotojai, jau teko girdėti ir anksčiau, vos pradėjus ruošti etatų normatyvus. „Argi norit, kad kultūros darbuotojas už tokį atlyginimą dirbtų? Juk jam reikia ir gyvulius prižiūrėti, ir ūkiu pasirūpinti“,- stebėjosi vienas žinomas kultūros barų artojas. Tarsi atlyginimas yra mokamas už tai, kad kultūros darbuotojas savo ūkyje apsiliuobtų. Arba kita kultūros darbuotoja, negalinti parodyti jokių savo darbo rezultatų, bet prašoma įvardinti, ką ji konkrečiai dirba, atsako: „Nesėdžiu rankų sudėjusi.“
Dirbantys turi uždirbti
Prieš permainas kultūrai stojusieji sutartinai nutyli, kad šis „perversmas“ dirbančiam darbuotojui leis ir daugiau uždirbti. Jau ieškoma galimybių (ir jos bus rastos) meno vadovams apmokėti už nuvykimą į kolektyvus. Pagaliau atsirado kultūros darbuotojų atestacijos, kurių niekada rajone dar nebuvo. Jau atestuota per 20 kultūros darbuotojų, kuriems suteikta III kvalifikacinė klasė, kas reiškia, kad šie darbuotojai jau gauna 20 proc. atlyginimo priedą. Teisės aktai leidžia už klasę atlyginimo priedo dydį nuo 5 iki 20-ties proc. Atestacinė komisija, kuriai vadovauja Gitana Rašimienė, skyrė priedų maksimumą – 20 proc. Nors teisės aktai leidžia ir jokio priedo neskirti: atestavaisi, pasitikrinai ir džiaukis… Darbuotojai, jau turį III kvalifikacinę klasę, dabar ruošiasi ją turėti II, arba dar neatestuotieji siekia III klasės. Šiuo metu jau gauti 26 prašymai atestacijai. Šiemet atestacija turėtų paliesti ir Kultūros centro vadovus, įvertinti jų kultūrinę ir vadybinę veiklą. O tai reiškia, kad vėl atestuotiesiems didės atlyginimai. Rajono vicemerės Gitanos Rašimienės nuostata tvirta – kvalifikacinė klasė turi turėti ir piniginę išraišką.
Bet opozicija apie tai nekalba, kaip nekalba ir apie tai, kad atsiradus poreikiui kaimuose bus didinamas meno vadovų etatų skaičius. Jie nekelia klausimų, kodėl teisės aktuose nėra reikalaujama tinkamo kultūros darbuotojo išsilavinimo, kodėl kultūros darbuotojais gali būti bet kas. Opozicijai iki šiol kažkodėl neužkliuvo ir taip jų ginamų kultūrininkų darbo vietų kokybė: nekūrenamos patalpos, be būtiniausių darbo priemonių… Beveik visur patalpos šildomos tik renginių dienomis, o kompiuteriai yra tik trijose vietose. Ir tai – XXI amžiuje!
Tai būtent Gitana Rašimienė, opozicijos kaltinama kultūros griovimu, susitikdama su seniūnijų bendruomenių atstovais prakalbo apie kultūros vadybininko darbo vietos sukūrimą: šiltos ir aprūpintos darbo priemonėmis (kompiuteriu, interneto prieiga, spausdintuvu ir kt.)…
Ką pamiršo Sigitas Vaičius
Kas ne kas, bet Tarybos narys Sigitas Vaičius, Remigijaus Ačo meravimo laikais buvęs vicemeru, tikrai turėtų žinoti, kaip prie jų valdžios buvo pasielgta su kultūra, kiek tuomet etatų buvo panaikinta. Pavartykim dokumentus:2009 m. gruodžio 17 d. rajono Tarybos sprendimu Nr.(1.1) TS-420 buvo patvirtintas didžiausias leistinas rajono Kultūros centro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius – 82 etatai, iš kurių kultūros ir meno darbuotojų –55. Tuomet meru dirbo Petras Vežbavičius, o mero pavaduotoja buvo ta pati Gitana Rašimienė.
Tačiau prie valdžios vairo stojus Remigijui Ačui, o Sigitui Vaičiui tapus jo pavaduotoju, 2012 metų sausio 30 d. atsiranda rajono Tarybos sprendimas Nr. (1.1) TS-7, kuriuo kultūros darbuotojų paliekama tik…37,25, t. y. 17,75 etato mažiau. Jei prie P.Vežbavičiaus „darbininkų“ (suprantam, kaip aptarnaujančio personalo) buvo 22, tai R.Ačo vadovaujama Taryba paliko jų… 10. Aritmetika paprasta: 17,75 plius 12 lygu 29,75 etato mažiau. Sumažino beveik 30-čia etatų! Šalia to privalu priminti, kad tai nebebuvo sunkusis taupymo laikotarpis, krizė jau buvo atsitraukusi.
Įdomu, kodėl šitokius dalykus tuomet leido Sigitas Vaičius, šiandien šitaip besipriešinantis tvarkos įvedimui kultūrai? Kodėl jis tuomet nereiškė protestų, kaip dabar tai daro Tarybos posėdyje dėl balsavimo? Pagaliau kodėl jis neatsistatydino iš vicemero pareigų, kai buvo nuspręsta kultūrai nurėžti kone 30 etatų? Tuomet jis kažkodėl nekalbėjo nei apie dvasinį liūną, nei apie sovietinį mąstymą, nei apie kultūros naikinimą. Nejaugi didysis dorovės ir kultūros sergėtojas galvoja, kad per trejus metus jo „nuopelnai“ kultūrai jau užmiršti? Keistas ir kai kurių pačių kultūros darbuotojų elgesys: tuomet, kai kone perpus buvo sumažintas etatų skaičius, jie tylėjo it pelės po šluota…
