Antradienį uostamiesčio tarybos kolegijoje svarstytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas. Šis pavadinimas slepia uosto plėtros perspektyvas ir kaip jos paveiks miesto ir miestiečių gyvenimą.
Ateityje numatoma, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas per metus turėtų perkrauti apie 100 mln. tonų krovinių, dabar jų perkraunama 40 mln. tonų. Vadinasi, didinant pajėgumus, turėtų išsiplėsti ir uosto infrastruktūra.
Tiek gyventojai, tiek miesto savivaldybės atstovai bei politikai baiminosi, kad tai bus daroma miesto, miestiečių ir pajūrio miškų „sąskaita”.
„Visi keturi uosto bendrojo plano koncepcijos variantai numato naikinti nuo 245 iki 260 hektarų želdinių ir miško. Nė viename variante nesistengta išsaugoti kažkiek želdinių. Mes to nesuprantame. Be to, neaišku, kiek ir kur visuomenės poreikiams reikės paimti žemių. Tie brėžiniai, kurie mums pateikti, aiškumo nesuteikia nei gyventojams, nei nekilnojamojo turto vystytojams, nei savivaldybei”, – dėstė Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Esą, plečiant uostą, tinkamai neįvertinta krantų ir kopų erozija bei rekreacinių teritorijų praradimas. Pasak A.Mureikos, po viešo uosto plėtros planų svarstymo savivaldybė užversta gyventojų laiškais dėl daugybės neatsakytų klausimų.
Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus, dalyvavęs tarybos kolegijos posėdyje, pabrėžė, kad dėl ginčytinų klausimų uostininkai visada pasirengę diskutuoti.
„Nereikėtų mūsų kaltinti cinizmu, mes taip pat esame klaipėdiečiai ir miestas mums rūpi. Siūlyčiau ir ateityje ieškoti bendro sutarimo, o ne kaitinti atmosferą, kuri ir taip įkaitusi. Dėl miškų – tai labai jautri tema. Uosto rezervinę teritoriją ir sudaro tie 246 hektarai miško. Dar kartą sakau, 246 hektarai miško nėra suplanuoti iškirsti”, – tikino A.Vaitkus.
Uosto vadovas tikino, kad uostininkų tikslas yra nepakenkti miestui, siekiant subalansuotos uosto plėtros.
Asta Dykovienė
www.klaipeda.diena.lt
