Į UAB “Klaipėdos laivų remontas” doką saugiai nutemptas dukart šį rudenį Dangės upėje skendęs žvejybos laivas „Ole Willasen“. Iš šios situacijos pasimokiusi Klaipėdos savivaldybė sieks, kad raštiškai būtų įteisinta laivų savininkų atsakomybė už galimų pasekmių likvidavimą.
„Pagaliau,“ – ko gero, taip vienu žodžiu būtų galima įvardinti vadinamojo „laivo – skenduolio“ epopėjos finalą. Sutelktai ir koordinuotai veikdami šios pakankamai rimtos ir kai kuriais aspektais grėsmingos situacijos akivaizdoje pasiekėme tikslą – nesaugūs laivai neturi būti švartuojami Dangės krantinėje“, – sako daug dėmesio laivo pašalinimui iš upės skyręs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, šis incidentas tapo proga atlikti kitų laivų, esančių Dangės upėje apžiūrą. „Žinia, kurią šiandien siunčiame visiems laivų savininkams ir krantinių operatoriams, – griežta ir nedviprasmiška: ateityje, sudarant bet kokias sutartis su laivų, kurie norėtų švartuotis Dangėje, savininkais, besąlygiškai turi būti numatytos visų šalių atsakomybės avarijų ar incidentų atvejais. Taip pat turi būti užtikrintas ir tokiose situacijose kilusių pasekmių suvaldymo ir likvidavimo procesas“, – sako Klaipėdos meras.
UAB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinis direktorius Alvydas Butkus, kuris taip pat yra ir UAB „Klaipėdos pilies uostas“ vadovas, patvirtino, kad artimiausiu metu bus remontuojamas saugiai atgabento į doką laivo korpusas. Atlikus jo užsandarinimo darbus laivas grįš į buvusią švartavimo vietą. Bet – tik jo savininkams iš anksto raštu įforminus teises ir pareigas su Klaipėdos pilies uosto valdytoju.
„Džiugu, kad pavyko iš upės pašalinti laivybai grėsmę kėlusią kliūtį, galimą aplinkos taršos židinį. Laivas taip pat gavo galimybę pratęsti savo gyvenimą“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, kuravęs skenduoliu praminto laivo pašalinimo iš upės veiksmus.
Po to, kai lapkričio pradžioje Dangės upėje ties Pilies uostu pastebėtas jau antrąkart šį rudenį skęstantis žvejybos laivas „Ole Willasen“, kelis pasitarimus tuo klausimu surengusi Klaipėdos miesto valdžia laivo savininkams perdavė nedviprasmišką žinią: jei jie nepasirūpins iš upės patraukti avarinės būklės laivo, tuo pasirūpins tokią teisę turinti savivaldybė.
Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso koncesininko UAB „Klaipėdos laivų remontas“ valdomos krantinės, prie kurių stovėjo Norvegijoje registruotas, 1948 m. pastatytas žvejybinis laivas.
Pirmąkart Norvegijoje registruotas laivas skendo spalio pradžioje. Laiku pastebėjus ir operatyviai sureagavus, laivas buvo išgelbėtas nuo tragiškos lemties. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad priemonės, kurių buvo imtasi, nebuvo veiksmingos – po mėnesio vanduo vėl ėmė sunktis į laivą ir jam vėl iškilo grėsmė nugarmėti į upės dugną. Pakrypusį laivą laiku pastebėjo uosto direkcijos dispečeris. Išpumpavus vandenį iš laivo, ir antrą kartą pavyko išlaikyti jį ant vandens.
Laivo tempimo į remonto doką operacija, kurioje dalyvavo savivaldybės, uosto direkcijos, UAB „Narų servisas“, laivo savininko įgalioti asmenys ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai, buvo rimtas iššūkis dėl itin prastos laivo būklės. Baimintasi, kad pakeliui į remonto doką „Ole Willasen“ gali nuskęsti.
Klaipėdo m. savivaldybė