Yra tekę daug diskutuoti su Zigmu Vileikiu, Birštono džiazo festivalių organizatoriumi. Jis labai didžiuojasi šiuo festivaliu, kiekvieną vasarą vykstančių Birštone. Per keletą dešimtmečių festivalis išaugio ir tapo žinomu plačiai už Europos ribų, o pats Zigmas, bičiulis nuo studijų laikų, iš literato ir režisieriaus virto tikru džiazo žinovu. Šio žanro atliekamos muzikos Tauragėje niekada nebuvo perteklius, greičiau badas. Vienas kitas atsitiktinis koncertas įvykdavo, bet didesnio aktyvumo nebuvo. O kad džiazą mėgstančiųjų yra, rodo Meilės Parnarauskienės vedama muzikinė laida per Tauragės radiją. Teko girdėti ir apie privačius vakarėlius, kur Tauragės džiazo mėgėjai klausosi gero džiazo ir yra tikri šio žanro fanai, organizuotai vyksta į festivalius Lietuvoje ir Lenkijoje. Po vakarykščio koncerto turėsiu apie ką pakalbėti su Zigmu Vileikiu.
Praėjusį ketvirtadienį gero džiazo dozę Tauragės džiazo gerbėjams dovanojo Tauragės radijo įkūrėjai Rima ir Valdas Latožai. Sumanymą parėmė savivaldybė. Atsirado privačių rėmėjų ir, manding, džiazo gerbėjų – „Šiaulių bankas“, „Rimsauga“, „Muzikos servisas“, viešbučio ir restorano „Banga“ savininkas Vytautas Kiminius, „Agava“ direktorė Irena Alijošienė.
Kai vienas iš Tauragės radijo vadovų yra profesionalus muzikantas, kita režisierė, tai ir jų organizuojami koncertai tampa tikrai profesionalių atlikėjų pasirodymais. Kičui ar prastam skoniui čia vietos nėra. Jau pirmieji muzikos garsai Tauragės pilies kieme privertė suklusti. Aukšto lygio trombonininkas, saksofonininkas ir klarnetininkas, mušamųjų virtuozas, pianistas, kontrabosininkas sukūrė tikrą gerojo, senojo džiazo pamoką – improvizacijos ir solo numeriai vertė žiūrovus plojimais dėkoti po kiekvienos improvizacijos. Puikūs lenkų muzikantai kūrė šedevriukus, saldainiukus džiazo ištroškusiai publikai. Džiazas mat yra toks dalykas, kad jame kuria aukščiausios prabos menininkai – kiekvienas savo srities specialistas. Mėgaudamiesi muzika, netikėtais melodijų vingiais, ritmo viražais jie verčia panirti, ar tiesiog panardina į muzikos garsų pasaulį laisvą iki beprotybės, bet kartu su savo dėsniais, kurių nežinodamas nebūsi menininku, o tik apsijuoksi. Ir kai kokie muzikos „žinovai“ kartais pasako, kokios čia taisyklės muzikoje gali būtį, norisi apsiverkti. Ir tada tokių žmonių pasidaro labai labai gaila.
Kai scenoje pravėrė burną vokalistas Stanley Breckenridge tapo dar aiškiau – ketvirtadienis Tauragė pilies kieme bus pribloškiantis. Taip ir buvo. Ypatingai skaidrus vokalas ar juodaodžių dainininkų taip neįsivaizduojamai išgaunamas gergždžiantis balsas, improvizacijos, balso kaskados nuo aukšto dramatiškai tenoriško iki sodraus baritono ar boso, parodė, kad čia neeilinio talento žmogus.
Diksilendas „Jazz Band ball Orchestra“ ir Stanley Brekenbridge susipažino Lenkijoje, kai muzikantas iš JAV atvyko į Jogailos universitetą Krokuvoje dėstyti muzikologijos. Stanley yra muzikologijos daktaras, parašė 3 knygas apie muzikos skonį, klausymą ir afroamerikietišką muziką, yra išleidęs 11 autorinių plokštelių. Tauragės pilies kieme atliktos populiariosios „Big Mama“, Georgija in my „Mind“, orkestaras grojo korifėjaus Diuko Elingtono „Karavanas“ ir kitos klasikinio džiazo kompozicijos. Buvo visko daug, labiausiai muzikos: skoningos, gurmaniškos, mielos, stulbinančios ir uždegančios.
Tauragės publika buvo gera-nebuvo gėda dėl jos, žinojo kur ir kaip ploti, kur patylėti. Šaunuoliai. Tauragė pribrendo geram džiazui. O ir dainų atlikėjas privačiame pokalbyje sakė, kad tauragiškiai labai patiko ir yra „gražūs savo vidumi“.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkojama informaciniams rėmėjams: Lietuvos televizijai, Tauragės radijui, Tauragės kabelinei televizijai, laikraščiui „Tauragės žinios“, Visit Tauragė ir Tauragės fotografų klubui „Fotojūra“.
Eugenijus Šaltis
Romualdo Vaitkaus nuotr.
